„Tai padariau aš, mano pažįstami ir draugai - iniciatyvinė grupė. Tačiau
tai buvo ne kompiuterių įsilaužėlių ataka, o klasikinė pilietinio neklusnumo
akcija“, - trečiadienį agentūrai „Interfax“ sakė K.Goloskokovas.
Pasak jo, jis su savo bendražygiais nuspendė surengti akciją prieš
Estijos vyriausybę, nesutikdamas su vadinamojo Bronzinio kario - sovietinio
paminklo Talino išvaduotojui nuo fašistų perkėlimu į kitą vietą ir
rusakalbių gyventojų teisių pažeidimu.
„Tai buvo privati iniciatyva, kurioje dalyvavo žmonės, kurie net
nepriklauso judėjimui „Naši“, - pasakojo K.Goloskokovas.
„Tai nebuvo įsilaužimas į kompiuterių sistemą, nes per tokią ataką
panaudojamos virusinės programos. Mes virusinėmis programomis
nesinaudojome“, - patikslino jis.
„Pasinaudodami savo kompiuteriais ir ryšio kanalais mes daugybę kartų
ėjome į Estijos serverius. Buvo masinis ėjimas į tinklalapius iš mūsų
socialinių tinklų. Mes panaudojome Estijos tinklalapius pagal jų tiesioginę
paskirtį - juk jie įsteigti tam, kad į juos eitų žmonės, taigi mes ir ėjome.
Mes nepadarėme nieko, kas neteisėta“, - sakė K.Goloskokovas.
Jis įspėjo, kad panašios „pilietinio neklusnumo akcijos“ gali
pasikartoti, jeigu Estijos valdžia pažeidinės etninių rusų teises.
„Akcijos internete turi ateitį. Mes jas naudosime ir toliau, jeigu
nepasikeis situacija Baltijos šalių gyventojų rusų teisų laikymosi srityje“,
- sakė agentūros pašnekovas.
Paklaustas, kodėl jo dėmesio nepatraukė 2007 metų pavasarį paminklo
Didžiojo Tėvynės karo didvyriams lakūnams ir jų palaikų perkėlimas iš
Pamaskvio Chimkų į Novolužinskojės kapines, K.Goloskokovas atsakė: „Aš
puikiai prisimenu, kokia visuomenė tada jaudinosi (dėl paminklo perkėlimo į
kitą vietą Chimkuose), tai buvo opozicinės žiniasklaidos priemonės“.
„Tas perkėlimas (Chimkuose) buvo suderintas su veteranų organizacijomis
ir visuomene. Jis nebuvo globalinės dvasinės provokacijos aktas, kaip kad
paminklo perkėlimas Estijoje“, - pridūrė jis.
Po masinių riaušių Estijoje 2007 metų balandžio 26-28 dienomis, kilusių
dėl paminklo Kariui išvaduotojui Taline išardymo, prieš Estijos vyriausybės,
prezidento kanceliarijos ir kai kurių kitų valstybės įstaigų bei privačių
struktūrų kompiuterių sistemas buvo įvykdyta įsilaužėlių ataka iš Rusijos
kompiuterių.
Tuo tarpu šaltinis teisėsaugos institucijose nurodė „Interfax“, kad
Rusijos baudžiamajame kodekse numatytas laisvės atėmimas nuo trejų iki
septynerių metų už kompiuteriams kenksmingų programų kūrimą, naudojimą ir
platinimą (276 straipsnis).
Nustatyti konkretaus „kenksmingų programų“ platintojo tapatybę ir jį
sulaikyti - sudėtingas, bet įvykdomas uždavinys, Sunkiausia surinkti
įrodymus - vadinamuosius nusikaltimo elektroninius pėdsakus“, - sakė
šaltinis.
Jis pažymėjo, kad „tai ilgas procesas, nes būtina atlikti keletą
sudėtingų techninių ekspertizių“.
Tačiau teisėsaugos institucijų kova su kompiuterių įsilaužėliais duoda
vaisių. 2009 metų sausio pabaigoje Rusijos VRM „K“ valdybos operatyviniai
darbuotojai sulaikė Ufoje du nusikalstamos grupės dalyvius, kurie ne kartą
įsilaužė į komercinių struktūrų serverius ir vertė verslininkus duoti
pinigų.
„K“ valdybos duomenimis, nuo 2008 metų rugsėjo nuo piktadarių veiksmų
nukentėjo daugiau kaip dešimt stambių Rusijos bendrovių.
„Trisdešimt joms priklausančių elektroninės didmeninės prekybos priemonių
buvo užblokuotos ilgą laiką. Dėl to buvo patirti ne tik dideli materialiai
nuostoliai, bet ir bendrovės prarado savo pozicijas konkurencinėje kovoje“,
- sakė „K“ valdybos spaudos tarnyba.