Apie tokį sprendimą prezidentas informavo Paryžiaus karo
akademijoje susirinkusius gynybos ekspertus.
Tuometinis Prancūzijos vadovas Charles de
Gaulle'is 1966 metais pasitraukė iš Aljanso, argumentuodamas, kad jis
kenkia šalies nepriklausomybei.
Kritikai teigia, kad sugrįžusi į NATO Prancūzija bus ne kas
kita, o tik Didžiosios Britanijos klonas. Korespondentai sako, kad
dauguma prancūzų teigiamai vertina šalies nepriklausomybę nuo NATO
ir nenori, kad Paryžius būtų priverstas lankstytis Vašingtonui. N.Sarkozy sakė, jog absurdiška, kad Prancūzija, būdama viena iš NATO
steigėjų, nėra Aljanso karinės vadovybės sudėtyje ir negali lemti
sprendimų dėl karinių strategijų.
„Draugiškų santykių atkūrimas su NATO padės užtikrinti
Prancūzijos nepriklausomybę. Jei ir toliau laikytumės nuošalyje,
kiltų grėsmė mūsų suverenumui ir veiksmų laisvei. Turime būti
progresyvūs. Vieniša valstybė nepajėgi daryti įtakos kitoms šalims.
Reikalinga demokratija, stipri gynyba ir stipri Europa“, - sakė
Prancūzijos prezidentas.
Prezidentas pabrėžė, kad NATO išliko centriniu Prancūzijos
saugumo ir gynybos politikos klausimu, tačiau pažymėjo, kad
Prancūzija neatsisakys savo branduolinio ginklo.
Tikimasi, kad sprendimą grįžti prie NATO N.Sarkozy įformins
laišku Aljansui prieš jam švenčiant 60-ąsias gyvavimo metines. Ta
proga Prancūzijos Strasbūro mieste balandį rengiamas NATO viršūnių
susitikimas.
NATO generalinis sekretorius Jaapas de
Hoopas Schefferis šiltai sutiko N.Sarkozy pareiškimą.
„Prancūzijos dalyvavimas planuojant bei priimant visus
civilinius ir karinius sprendimus gali tik dar labiau sustiprinti
Aljansą“, - sakė J.de Hoopas Schefferis.