Ministrų susitikimui parengtame susitarimo projekte sveikinami „kai kurie
teigiami žingsniai“, kuriems ryžosi Baltarusija ir jos „paskutiniuoju
diktatoriumi Europoje“ Vašingtono pramintas lyderis, ypač bendradarbiavimas
su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) ir rinkimų
įstatymų pakeitimas.
Tačiau penktadienį paskelbtame pranešime taip pat smerkiami pastaruoju
metu Baltarusijoje užfiksuoti žmogaus teisių pažeidimai.
Pasak vieno ES diplomato, nesutarimai dėl tolimesnių santykių su Minsku
yra ne vien taktiniai, bet ir politiniai.
„Jeigu kuris nors iš šių režimų pasielgia netinkamai, kai kurie žmonės
Europos Sąjungoje sako, jog „tai reiškia, kad mes turėtume dar labiau
stengtis su jais susikalbėti“, o kiti sako „ne, manau, kad turėtume būti
griežtesni“, - aiškino jis.
Vienas iš aktualiausių santykių su Baltarusija klausimų, kuriuos
pirmadienį Briuselyje teks spręsti ES šalių diplomatijos vadovams - ar
atnaujinti draudimą A.Lukašenkai ir 35 kitiems aukštiems Minsko pareigūnams
atvykti į Bendrijos šalis .
Pernai 27 ES šalys priėmė svarbų simbolinį sprendimą, šešiems mėnesiams
sustabdydamos draudimą išduoti vizas minėtiems Baltarusijos pareigūnams.
Pasak diplomatų, nė viena Bendrijos šalis neprieštarauja, kad šis
draudimas būtų įšaldytas dar šešiems mėnesiams, tačiau kyla nesutarimų dėl
tolimesnių santykių su Baltarusija, kuri rytuose ribojasi su Rusija, o
vakaruose - su ES narėmis Lietuva, Latvija ir Lenkija.
Kai kurios šalys pageidautų neatšaukti galiojančių sankcijų, net jeigu
jos būtų laikinai sustabdytos. Kitos Bendrijos narės mano, kad po šešių
mėnesių sankcijas būtų galima panaikinti, jeigu Baltarusijoje pagerėtų
padėtis žmogaus teisių ir demokratijos srityje.
Šie debatai tampa ypač aktualūs, nes ES turi nuspręsti, ar kviesti
A.Lukašenką į gegužės 7 dieną Prahoje vyksiantį susitikimą su Bendrijos
šalių ir penkių kitų buvusių Sovietų Sąjungos respublikų lyderiais, kad būtų
pradėtas įgyvendinti naujasis „Rytų partnerystės“ planas.
Šiuo projektu siekiama skatinti ekonomikos ir demokratines reformas į
rytus nuo ES esančiose šalyse, taip pat stiprinti jų bendradarbiavimą su
Bendrija ir kitais šios iniciatyvos partneriais.
Kitaip negu Ukraina ir Gruzija, dėl kurių dalyvavimo „Rytų partnerystės“
programoje abejonių nekyla, Baltarusija iki šiol išlieka labiau artima
Maskvai.
„Kad ir ką galvotume apie dabartinį režimą, Baltarusija yra artima
Europos Sąjungos kaimynė ir šalis, kuri akivaizdžiai suvokia, jog yra iš
vienos pusės tempiama ES, o iš kitos pusės - Rusijos“, - sakė ES
diplomatas.
„Manome, jog su Baltarusija verta bendrauti ir parodyti jai, kad esama
(naudingų) dalykų, kurių ji galėtų gauti iš šių ryšių“ su Europa, pridūrė
jis.
Pasak diplomatų, jeigu pirmadienį vyksiančiame ES šalių užsienio reikalų
ministrų susitikime nebūtų susitarta dėl Baltarusijai paskelbtų sankcijų,
jos automatiškai vėl pradėtų galioti.
Taigi, sankcijoms labiausiai nepritarančios šalys, tokios kaip Vokietija,
turės susitarti dėl kompromiso su kitomis Bendrijos narėmis, paaiškino
diplomatai.