Jungtinio štabo Operacijų valdybos viršininkas pulkininkas leitenantas
Algirdas Norkus BNS sakė, kad besibaigianti žiema Goro provincijoje, kurioje
tarnauja apie 200 Lietuvos karių ir civilių, buvo rami ir jokių
„apčiuopiamesnių ar išskirtinesnių“ incidentų neįvyko. Tačiau žvelgiant į
perspektyvas, anot jo, 2009 metais numatomi keli svarbūs įvykiai, kurie gali
turėti įtakos saugumo situacijai Afganistane.
„Pirma - prezidento rinkimai, kurie yra politinis įvykis bet kurioje
šalyje. Praėjusią savaitę priimtas sprendimas juos rengti rugpjūčio 20
dieną. Kitas įvykis - amerikiečiai artimiausiu metu, kiek yra žinoma,
dislokuos papildomai 17 tūkst. karių, o iš viso 2009 metais ketina
papildomai dislokuoti iki 30 tūkst. karių. (...) Mes manome, kad ir tai gali
turėti įtakos saugumo situacijai“, - dėstė A.Norkus.
Jo teigimu, apie pajėgų didinimą paskelbta praėjusių metų pabaigoje ir
neaišku, kiek naujoji JAV administracija laikysis šių ketinimų, tačiau, jei
amerikiečiai savo planus pavers tikrove ir Afganistane atsiras daugiau
pajėgų, jos užpildydamos erdvę išstums sukilėlius, Talibano atstovus.
„Dėl to jie (talibai - BNS) gali būti priversti judėti mūsų - gana
saugios provincijos - link. Jie visada stengdavosi mūsų provinciją išlaikyti
saugią, kaip jiems patiems reikalingą užnugarį. Mūsų provincija jiems
atlikdavo užnugario vaidmenį, pasipildant, atstatant jėgas, ir jie
stengdavosi nesivelti į aktyvesnius veiksmus. Mes kažko drastiško
neprognozuojame, tačiau tas aplinkybes turėdami galvoje, rengiamės ir
koreguojame savo planus“, - kalbėjo A.Norkus.
Karininkas teigė, kad per žiemą Gore buvo pastebimi tik kriminaliniai
veiksmai, tačiau pabrėžė, kad su kriminaline veikla, pavyzdžiui, narkotikų
tranzitu, PAG tiesiogiai nekovoja, o remia vietos saugumo pajėgas, keičiasi
informacija. Pasak A.Norkaus, pagal JTO vertinimus, Goro provincija
pripažinta „provincija be narkotikų“, t.y. negaminančia žaliavos
narkotikams.
„Mūsų provincijoje yra mažai narkotikų - nepalankios sąlygos, žmonės tuo
neužsiima, nebent, kaip spėjama, pakraščiuose. Per Goro provinciją vyksta
tranzitas. Mes visaip bandome paskatinti, kad vietos policija, saugumo
pajėgos būtų aktyvesnės. (...) Aguonų laukai iš esmės yra pietinėse Helmando
ir Kandaharo provincijose. Kalbėjomės su vienos iš provincijos saugumo
pajėgų vadu, kuris sakė, kad narkotikai daugiausia yra perdirbami,
laboratorijos yra Pakistane“, - kalbėjo Jungtinio štabo atstovas.
Kartu jis pabrėžė, kad kriminalinės ir politinės jėgos, ypač Pietų
Afganistane, yra susipynusios: „Dabar tokia tendencija ryškėja, kad
tikrieji, idėjiniai talibai siejasi su narkotikais, kriminaline sfera“.
A.Norkaus teigimu, darbas saugumo srityje vyksta nuolat, tobulinama
stovyklos infrastruktūra, kad Lietuvos kariai jaustųsi saugiau.
„Kaip (krašto apsaugos - BNS) ministrė paskelbė, rinkimų laikotarpiu Gore
bus dislokuotas papildomas - manevrinis - vienetas. Ne tas PAG vienetas,
skirtas karinei-civilinei veiklai, bet grynai karinis vienetas, kuris
reikalui esant galės įsikišti panaudoti karinę jėgą. Tačiau jis nebus
pagrindinis ir nesant reikalo, jo nenaudosime. (...) Taip pat numatoma, kad
keletą mėnesių prieš rinkimus ir rinkimų metu Goro provincijoje bus
dislokuotos papildomos ne Lietuvos pajėgos, kurios veiktų kaip dar vienas
stabilizuojantis faktorius“, - sakė A.Norkus.
Anot jo, PAG nėra skirta kovos veiksmams, tačiau atsižvelgiant, kad
vietos saugumo struktūros yra silpnos, „uniformuoti žmonės su ginklais“ yra
stabilizuojantis veiksnys.
„Nedaug kam atrodo, kad galima varžytis su kariais pasirengimu ir
ginkluote. Vietiniams suteikia pasitikėjimo, kad yra tokia struktūra. Aišku,
mes važinėjame po savo provinciją, išvykstame į kaimus, bet nenaudojame
kovos technikos, - pasakojo pulkininkas leitenantas. - Naudojame padidinto
saugumo civilines mašinas, kad nerodytume žmonėms, jog atvykstame su
kariniais siekiais. Mūsų veiklą galima apibūdinti taip: uniformuoti kariai
atlieka ne karinę veiklą. Tiesiogiai mes kovinių veiksmų neplanuojame ir
nedarome.“
Buvęs Užsienio reikalų ministerijos specialiosios civilinės misijos
Afganistane vadovas Aleksandras Matonis, BNS komentuodamas saugumo
situacijos pokyčius konflikto apimtame krašte, sakė, kad Goro provincijoje
juntami politinių procesų ir saugumo įvykių tiek Afganistano šiaurėje ir
vakaruose, tiek ir pietuose atgarsiai.
„Jau seniai pastebimas įvairių oponuojančių grupuočių atstovų judėjimas
per Goro provincijos teritoriją. Tai susiję ir su prekyba narkotikais,
ginklais, ir su politinės veiklos Gore suaktyvėjimu. Pastebima, kad prieš
prezidento rinkimus net ir tokioje izoliuotoje provincijoje, kaip Goras,
opozicinės partijos bando konsoliduotis“, - kalbėjo buvęs diplomatas.
Situacija Gore, anot jo, nėra pablogėjusi ir ją reikėtų vadinti
pažeidžiama, bet ne bloga.
„Kovinių bei kriminalinių veiksmų, gentinių konfliktų suaktyvėjimas
galėtų pabloginti padėtį iškart keliuose Goro rajonuose, kur centrinės ir
provincijos valdžios įtaka yra silpna. Kalbant apie nelegalias ginkluotas
grupuotes - jos Gore iš esmės įsitraukusios į kovas dėl įtakos, narkotikų
tranzito verslo kontrolės, gentinių vaidų. Afganistano prezidento Hamido
Karzajaus režimo oponentams Gore iš esmės nėra ko veikti, nes nėra
magistralių ar verslo, kurį galima būtų sabotuoti. Ginkluotos grupuotės
teoriškai gali tapti ir politinės kovos įrankiu, jei joms vadovaujantys
asmenys išsikeltų sau „politinę darbotvarkę“, - svarstė A.Matonis.
Goro provincija, pasak jo, yra narkotikų tranzito teritorija, todėl
dauguma įtakos ir interesų grupių į šį verslą yra įsitraukusios. Todėl
natūralu, kad šio nelegalaus verslo interesų sankirtos gali išprovokuoti
didelius konfliktus, kurie gali peraugti į gentinius vaidus bei sukelti
neigiamas humanitarines pasekmes. Tačiau oponuojančios ginkluotos grupuotės,
A.Matonio teigimu, didelių tiesioginių interesų, išskyrus dalyvavimą
nelegaliame versle, Gore neturi.
„Ir nusikaltėliai, ir konkuruojantys giminių klanai sukelia nepalankias
sąlygas vystomojo bendradarbiavimo projektams įgyvendinti. Pavyzdžiui,
neįmanoma pradėti projekto, jei pagrindiniam jo veikėjui - nevyriausybinei
organizacijai - grasina, daro kitokį spaudimą vietos vadukai ar genčių
atstovai. (...) Talibams plisti trukdo tas pats, kas ir vystymo procesams -
blogi, neišvažiuojami keliai, mažas gyventojų tankumas“, - kalbėjo buvęs
misijos vadovas.
A.Matonis pripažino, kad rinkėjų registracijos, rinkimų kampanijos ir
rinkimų laikotarpis bus sudėtingas. Tuo metu, anot jo, kaip ir visame
Afganistane, taip ir Gore, gali padidėti įtampa, įvykti daugiau išpuolių,
siekiant parodyti valdžios ir tarptautinių pajėgų negebėjimą veikti, mažą
įtaką.
Afganistane daugiau nei pusmetį praleidusio A.Matonio teigimu, po pernai
gegužę Čagčarane kilusių riaušių, per kurias žuvo Lietuvos karys, seržantas
Arūnas Jarmalavičius, PAG stovyklos saugumas buvo gerokai sustiprintas,
pakeisti kai kurie karinių procedūrų dalykai.
Lietuvos vadovaujama Provincijos atkūrimo grupė Afganistano Goro
provincijoje pradėjo veikti 2005 metų birželio mėnesį. Pagrindinė PAG
užduotis - padėti Afganistano valdžiai plėsti įtaką provincijoje, užtikrinti
saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas provincijai atkurti. PAG - tai bendra
civilinė ir karinė misija. Civiliai atsakingi už veiklą politinėje,
ekonominėje, socialinėje srityse, karinio vieneto užduotis - didinti saugumą
PAG veiklos srityse.
Šiuo metu Afganistano Goro provincijoje tarnauja aštunta Lietuvos
vadovaujama PAG karinio vieneto pamaina. Tai jau antroji grupė, suformuota
Krašto apsaugos savanorių pajėgų pagrindu. Lietuvos vadovaujamoje PAG be
maždaug 200 Lietuvos karių ir civilių taip pat tarnauja Danijos, Kroatijos,
JAV, Ukrainos ir Gruzijos kariškiai.