Ne paslaptis, kad ši bendruomenė kelia nemažai problemų. Dauguma jų –
bedarbiai, neturi išsilavinimo, gyvena skurde. Ne vienas jų, norėdamas
išbristi iš skurdo, ryžtasi nusikaltimams.
Skaudžiai Vengrijai smogusi ekonominė krizė atsiliepė ir čigonams.
Darbdaviai pirmiausia atsikratė būtent jų, motyvuodami, kad čigonai – linkę
simuliuoti, yra tinginiai ir tik reikalauja socialinių garantijų.
Sparčiai daugėja ir įvairių organizacijų, kurios ragina baigti šalies
vyriausybę rūpintis gyventojais, nemokančiais mokesčių, nedirbančiais ir
darančiais nusikaltimus.
„Dabartinės ekonominės krizės pasekmės labiausiai jaučiasi romų
tautybės gyventojams. Tie keli tūkstančiai, kurie turėjo darbą, pirmieji jo
ir neteko“, - sakė Miškolco gyventojas Gaboras Varadi.
Didžiulis skurdas Miškolco romų bendruomenės rajonuose bado akis.
Gausios čigonų šeimos glaudžiasi ankštuose, menkai šildomuose būstuose.
Neretai vieno kambario bute gyvena net septynių aštuonių žmonių šeimynos.
Vandenį jie semia iš bendrų šulinių gatvėse ir naudojasi viešais
antisanitariniais lauko tualetais.
Dirbančių čigonų skaičius, pavyzdžiui, nuo 1980-ųjų socialistinės Vengrijos
laikų pasiekto 70-80 proc. lygio jau 1993 krito daugiau nei per
pusę.
Nuo tada situacija tik blogėjo. Spėjama, kad dabar darbo neturi net
75 proc. Vengrijos čigonų.
„Man reikia kažką daryti, kad pragyvenčiau. Negaliu eiti vogti ir plėšti, nes
sučiups policija. Aš tik galiu paimti tai, ką žmonės išmeta – seną
televizorių ar dar kažką – ir parduoti juos šiukšlių surinkimo centruose“, - sako romų tautybės gyventojas Attila Kovacas.
Pastaruoju metu šalyje pastebimas akivaizdus susipriešinimas tarp vengrų ir
romų bendruomenės. Jau pasitaikė nemažai išpuolių prieš čigonus. Tautinė nesantaika pareikalavo
mažiausiai septynių žmonių gyvybių.
Dar didesnę visuomenės neapykantą čigonų bendruomenei kelia formuojamas
stereotipas, kad šios tautybės žmonės yra linkę nusikalsti, nenori dirbti ir
pan.
Viena aktyvistų, nusistačiusių prieš romų tautinę mažumą, grupuočių – ultra
dešinės pakraipos partija „Jobbik“, kurios nariai vadina save nacionalistais
krikščionimis. Partijos nariai skatina demonstracijas, kitokias protesto
prieš čigonus apraiškas. Juoda apranga vilkintys, Vengrijos sargais save
vadinantys radikalai surengė masines eitynes keliuose miestuose ir kaimuose.
„Tokie nusikaltimai tam tikruose regionuose sukelia problemų, ne tik vietos
bendruomenei, bet ir sąžiningai čigonui daliai. Taigi vis tiek turime
veikti, kad užkirstume kelią čigonų nusikalstamumui. Turime griežtinti
įstatymus, didinti policijos pajėgas ir vykdyti kitas nusikaltimų
prevencijos procedūras“, - kalbėjo „Jobbik“ partijos vadovas Zoltanas Balczo.
„Jobbik“ partijos veiksmai sulaukė ir kitų politinių organizacijų paramos.
Pavyzdžiui, didžiausia šalyje opozicinė „Fidesz“ partija ragino vyriausybę
pažaboti čigonų nusikalstamumą.
Miškolco policijos vadovas taip pat įsivėlė į šią didelį atgarsį sukėlusią
antičigonišką kampaniją. Pareiškimai, kad visi apiplėšimai, įvykdyti šio
miesto gatvėse, yra tik čigonų darbas, policijos vadovui kainavo postą.
Tačiau tūkstančių žmonių demonstracijos palaikomas pareigūnas netrukus
grąžintas į darbą.
Didžiulę audrą sukėlė ir paslaptinga rumunų rankininko Mariano Cozma mirtis.
Vakarų Vengrijos Vešpremo mieste žmonės žygiuodami gatvėmis skandavo:
„Mirtis čigonams!“ Vis dėlto policija nesurinko pakankamai įrodymų, kad
nusikaltimą įvykdė čigonai.
„Nusikaltimų įvykdo ne tik čigonai. Visi vagia, visi klysta, tačiau vengrai
linkę pastebėti tik čigonus, nes jų nemėgsta. Mane glumina tas požiūris, kad
viską blogai daro tik čigonai, čigonai ir dar kartą čigonai. Tačiau patys
baltieji žmonės taip elgiasi. Dievas sukūrė tik vieną rasę – žmonių“, - dėl vengrų požiūrio apgailestavo romų tautybės gyventoja Maria Bodnar.
Apklausos rodo, kad daugiau nei 80 proc. vengrų yra
nusistatę prieš romų tautybės gyventojus. Beveik visi apklaustieji anketoje pažymėjo, kad čigonai neduoda naudos visuomenei ir yra tik valstybės išlaikytiniai.
Beveik 60 proc. respondentų mano, kad didžiąją dalį nusikaltimų
įvykdo čigonai. Trečdalis apklaustųjų nusiteikę ypač radikaliai ir mano, kad
čigonai turi būti izoliuoti nuo visuomenės.
„Tokie dalykai daro mums nepataisomą žalą ir kriminalizuoja visą romų
populiaciją. Tą įspūdį formuoja ir Rumunijos žiniasklaida, kurioje bandoma
parodyti, kad romai yra nusikaltėliai.
Jie nusikaltėliai Rumunijoje, nusikaltėliai – Italijoje, nusikaltėliai –
visose Europos Sąjungos šalyse. Dabar, suprask, nusikaltėliai ir Vengrijoje.
Tai reiškia, kad reikia kažką daryti su šia tautine mažuma, kurios Europoje
yra ne vienas milijonas. Ir visi jie – nusikaltėliai?“ - klausia Rumunijos romų bendruomenės aktyvistas Nicolae Gheorghe.
Paskutinis žiaurus išpuolis, kai buvo padegtas čigonų gyvenamas namas, o iš
liepsnų išsigelbėję tėvas ir sūnus nušauti, pagaliau išjudino ir
aukščiausius politinius sluoksnius.
Romų bendruomenės aktyvistai piktinosi, kad šio nusikaltimo tyrimas buvo
vilkinamas, o atsakingi už žiaurų išpuolį nepagauti.
Kelių čigonų kaimų seniūnai paprašė policijos apsaugos.
„Gaila, bet galima nuspėti, kad situacija tik blogės. Galbūt tai bus brutalūs
neapykantos vienai ir kitai pusei kupini išpuoliai. To labai nesinorėtų.
Tiesiog dabar esame priversti mokėti kainą už tuos dvidešimt metų, kai
ignoravome šią problemą“, - konstatavo žmogaus teisių aktyvistas Andrasas Biro.