Lrytas.lt skaitytojams – sutrumpintas žurnalo „Der Spiegel“ interviu su J.Napolitano.
***
- Kai pirmą kartą pasirodėte JAV Kongrese kaip Teritorinio saugumo departamento vadovė, savo kalboje nė karto nepaminėjote žodžio „terorizmas“. Ar islamiškasis terorizmas staiga nustojo kelti grėsmę jūsų šaliai?
- Žinoma, nenustojo. Aš laikausi nuomonės, kad terorizmo grėsmė tvyro nuolat. Savo kalboje nevartojau sąvokos sąvokos „terorizmas“, tačiau paminėjau „žmogaus sukeltą“ katastrofą. Galbūt tai tik niuansas, tačiau jis rodo, kad mes siekiame atsiriboti nuo baimės politikos, tačiau ruošiamės galimiems pavojams.
- Tai skamba visai kitaip, negu kalbos, kurias girdėdavome iš G.W.Busho administracijos. Kokie naujosios ir senosios antiteroristinės politikos skirtumai?
- Mūsų politika bus grindžiama rimta informacija. Dabar mes turime daug daugiau informacijos negu turėjome prieš rugsėjo 11-osios įvykius. Pavyzdžiui, galime daug efektyviau reguliuoti į JAV atvykstančių keleivių srautus negu anksčiau. Taip pat privalome dirbti su mūsų tarptautiniais partneriais ir sąjungininkais, kad jie įsitikintų, jog mes gauname ir dalinamės informacija greitai ir efektyviai.
- Praėjusį savaitgalį Berlyne susitikote su šešiais Europos Sąjungos šalių vidaus reikalų ministrais. Ko europiečiai gali tikėtis iš B.Obamos administracijos?
- Dirbdami su manimi akis į akį jie galėjo įsitikinti, kad JAV prioritetas yra bendradarbiavimo ir koordinacijos dvasia. Mums svarbu ne protokolo laikymasis, o užduotys, kurias kiekvienas iš mūsų turi įvykdyti, kad šalys taptų saugesnės.
- Gal jūs norėtumėte gauti kokių nors žinių ir iš kolegos Vokietijoje, vidaus reikalų ministro Wolfgango Schauble’s?
- Vokietijos parlamentas netrukus balsuos dėl galimybės dalintis didesniais kriminalinės informacijos kiekais. Ši pataisa mums yra gyvybiškai svarbi.
- Norėtumėte, kad Vokietijos valdžios institucijos turėtų tokius terorizmu įtariamų asmenų anketinius duomenis kaip pirštų antspaudai ir DNR?
- Iš tiesų taip. Mes taip pat norėsime pasidalyti patirtimi apie tai, kaip sutrukdyti mūsų šalyse gyvenančių jaunų musulmonų radikalizmui.
- Europa kaip tik su tokiais žmonėmis ir turi problemų. Jaunais musulmonais, kurie užaugo Vakaruose, tačiau vis dar yra imlūs radikalioms žinutėms. Teroristai, atsakingi už 2005 metų liepą Londone įvykdytas atakas – to pavyzdys.
- Tam tikrais atvejais problemos Europoje yra dar didesnės nei JAV. Tačiau esminis klausimas išlieka tas pats. Kaip jūs atpažįstate jaunimą, kuris yra imlus radikalioms idėjoms? Kaip jūs dirbate su tais jaunuoliais, jų šeimomis, bendruomenėmis, kad sutelktumėte alternatyvų radikalizmui?
- Ar jūsų vadovaujamas departamentas sau kelia tokias socialines užduotis?
- Taip. Departamente veikia Pilietinių laisvių grupė, kuri dabar ir svarsto tokio pobūdžio problemas.
- JAV bijo, kad ES valstybių pasus turintys teroristai gali patekti į jūsų šalį be vizos, todėl visi keliautojai apie išvykimą turi pranešti bent prieš 72 valandas. Ar nenueita per toli?
- ESTA (elektroninė leidimo keliauti sistema – red. past.) programoje užsiregistravo tūkstančiai žmonių. Visuomenės pritarimas šiai programai siekia maždaug 98 procentus. Ši nauja technologija leidžia kruopščiau tikrinti, kas nori aplankyti mūsų šalį.
- Ar į JAV keliaujantys europiečiai turėtų ruoštis ateityje pateikti dar daugiau anketinių duomenų?
- Šiuo metu esame patenkinti tokia ESTA programa, kokia ji yra.
- Vienas pirmųjų B.Obamos darbų buvo pradėti Gvantanamo kalėjimo uždarymą. Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris pareiškė, kad Vokietija pasiruošusi priimti kai kuriuos kalinius. Kiek Vokietija turėtų priimti Gvantanamo kalinių?
- Esame sudarę darbo grupę, kuri atskirai analizuoja kiekvieno sulaikytojo atvejį. Kai tik darbas bus baigtas, ekspertai rekomendacijas, ką reikėtų daryti su kaliniais, pateiks ir man, ir prezidentui. Žinoma, jeigu kitos šalys sutiks priimti kai kuriuos kalinius, mums tai bus didelė pagalba.