Bedarbių skaičius Prancūzijoje pasiekė 2 mln. ir vis auga. Demonstracijos planuojamos 200 šalies miestų. Antrą visuotinį streiką per du mėnesius vyriausybė vadina perdėta reakcija.
Streikai paveikė susisiekimą traukiniais, autobusais ir lėktuvais; apėmė
mokyklas ir valstybines įstaigas. Darbuotojai nusprendė išlieti savo pyktį
dėl didėjančio nedarbo ir didelių pragyvenimo kainų antrojoje didžiausioje
euro zonos ekonomikoje.
Gyventojų apklausos rodo, kad apie 75 proc. balsuotojų remia protesto
judėjimą, kuris tapo didžiausiu iššūkiu, mestu 2007 metų gegužę kadenciją
pradėjusiam N.Sarkozy.
Sausio 29 dieną organizuotoje pirmojoje profesinių sąjungų protesto
akcijoje dalyvavo apie 2,5 mln. žmonių. Sąjungų lyderiai ketvirtadienį
planuoja surengti apie 200 demonstracijų ir tikisi, kad jose dalyvaus dar
daugiau žmonių nei sausį.
„Labai stiprėja neteisybės jausmas, - naujienų agentūrai „Reuters“ sakė
didelės profesinės sąjungos „Force Ouvriere“ vadovas Jeanas Claude'as Mailly. - Manau, kad vyriausybei bus sunku mus ignoruoti. Tai būtų neatsakinga“.
Profesinės sąjungos pateikė ilgą reikalavimų sąrašą: skirti paramą
mažiausiai uždirbantiems, imtis daugiau priemonių darbo vietoms išsaugoti,
didinti mokesčius daug uždirbantiems, sustabdyti planuojamą darbo vietų
mažinimą viešajame sektoriuje.
Prancūzijos vyriausybė patvirtino 26 mlrd. eurų (89,8 mlrd. litų) vertės
ekonomikos stimuliavimo planą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama
investavimui į verslo įmones, o po sausio 29 dienos streiko N.Sarkozy
pasiūlė skirti dar 2,65 mlrd. eurų (9,1 mlrd. litų), kurie padėtų labiausiai
pažeidžiamiems namų ūkiams ištverti nepalankų ekonominį laikotarpį.
Ministrai sako, kad jokių kitų nuolaidų suteikti neketinama. Vyriausybė
aiškino, kad ankstesnės priemonės kol kas nepradėjo veikti, taip pat
perspėjo, kad smarkiai įsiskolinusi valstybė nebegali skirti daugiau lėšų.
Tačiau N.Sarkozy ir verslo lyderiai aiškiai sunerimę dėl Prancūzijos
gyventojų nuotaikų. Šioje šalyje įprasta rengti gatvės protestus, kurie
pabrėžia politinių sluoksnių nesutarimus.
Prancūzijos šiaurėje esančios padangų gamyklos darbuotojai, kuriems buvo
pranešta apie įmonės uždarymą, administracijos vadovus apmėtė kiaušiniais, o
pietvakariuose esančios vienos „Sony“ gamyklos darbininkai buvo paėmę vienai
nakčiai įkaitais savo viršininkus, reikalaudami didesnių kompensacijų už
prarandamas darbo vietas.
Prancūzija, kurioje gerai išvystytas viešasis sektorius ir veikia dosni
socialinės rūpybos sistema, yra geriau pasiruošusi atlaikyti ekonomikos
sunkmetį negu daugelis kitų šalių.
Tačiau dabartinė krizė jai taip pat sudavė skaudų smūgį, o daugelis
apžvalgininkų pranašauja, kad šiemet Prancūzijos BVP mažės 2 proc., o
nedarbas padidės maždaug ketvirtadaliu ir pasieks beveik 10 procentų.
Dėl krizės N.Sarkozy jau buvo priverstas pristabdyti planuotas šalies
reformas ir yra spaudžiamas atšaukti kai kuriuos neįprastus sprendimus,
tokius kaip vadinamąjį biudžeto skydą, kuris leido daugiausia
uždirbantiesiems mokėti mokesčius, kurie sudarytų ne daugiau nei 50 proc. jų
pajamų.
N.Sarkozy nelinkęs daryti nuolaidų, tačiau profesinės sąjungos
įsitikinusios, kad vyriausybė galiausiai patenkins daugelį jų reikalavimų.
Anksčiau šiais metais šalies vyriausybė iš pradžių atsisakė tenkinti
Prancūzijai priklausančioje Gvadelupos saloje kilusio visuotinio streiko
organizatorių reikalavimus, tačiau po šešis mėnesius trukusios kovos
pasidavė ir sutiko padidinti minimalų mėnesio užmokestį 200 eurų (690
litų).