„Mūsų svajonė tapo tikrove, mums pavyko priimti Rytų partnerystę“, -
džiaugėsi ES pirmininkaujančios Čekijos užsienio reikalų ministras Karelas
Schwarzenbergas.
„Nuomonių buvo įvairių, bet mes sugebėjome susitarti; tai yra didelė
pergalė, ne tik suinteresuotų valstybių, bet ir pačios ES pergalė“, -
kalbėjo jis žurnalistams po Europos Vadovų Tarybos susitikimo Briuselyje.
„Tai reiškia, kad ES turės geras partneres“, - pridūrė jis.
Rytų partneryste siekiama paskatinti demokratines reformas ir ūkio plėtrą
Armėnijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje.
Oficialiai ši programa pradedama gegužės 7 dieną, nors dar esama abejonių
dėl Baltarusijos dalyvavimo.
Šį projektą, kuris buvo vienas pagrindinių šį pusmetį Europos Sąjungai
pirmininkaujančios Čekijos rūpesčių, stipriai palaikė Lenkija ir Švedija.
„Mes gavome 600 milijonų eurų!“ - sušuko Lenkijos užsienio reikalų
ministras Radoslawas Sikorskis, seniai siekęs šios
sumos, bet vadinęs ją „absoliučiu minimumu“, kuriuo ES padėtų stabilizuoti
šias valstybes, kurioms smogė pasaulinė ekonomikos krizė.
Prancūzija nebuvo linkusi patvirtinti ir tokį biudžetą, nes nuogąstavo,
jog tai gali atsiliepti paramai Viduržemio jūros regiono valstybėms, kurias
Paryžius palaiko.
Pirmadienį ES užsienio reikalų ministrai nusprendė nepatvirtinti draudimo
Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai vykti į Europą, nes tikisi
šitaip paskatinti demokratines reformas bei silpninti Rusijos įtaką šiai ES
kaimynei.
Po 2006 metais vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, kurie laikomi
neatitikusiais tarptautinių normų, Europos Sąjungoje nutarta neišduoti vizų
aukštiems šios šalies pareigūnams, taip pat ir prezidentui, bei įšaldyti jų
sąskaitas užsienyje. Vėliau šios sankcijos buvo laikinai atšauktos.
Vis dėlto esama abejonių, ar A.Lukašenka bus pakviestas į gegužę Prahoje
vyksiantį viršūnių susitikimą, kuriame oficialiai bus pradėtas vykdyti Rytų
partnerystės projektas.
„Jeigu kalbėsime apie Lukašenką..., pakvietimas priklausys nuo Aleksandro
Lukašenkos ir Baltarusijos vyriausybės elgesio artimiausiomis savaitėmis,
bet Baltarusija bus Rytų partnerystėje“, - penktadienį spaudos
konferencijoje pareiškė Čekijos URM vadovas K.Schwarzenbergas.
Europos Vadovų Tarybos išvadose pažymima, kad stabilumas, valstybės
valdymo gebėjimų stiprinimas ir ekonominė plėtra ES rytinėje kaimynystėje
yra strategiškai svarbūs Europos Sąjungai.
Rytų partnerystės iniciatyva numato politinių ES ir ES Rytų kaimynių
politinių ryšių gilinimą, ekonominės integracijos plėtrą, laisvos prekybos
sutarčių sudarymą, kelionių palengvinimą ir bevizio keliavimo režimo
perspektyvą, bendradarbiavimą energetikos saugumo ir kitose srityse.
Pagal Rytų partnerystės iniciatyvą bus įgyvendinamos keturios programos:
demokratijos, efektyvaus valstybės valdymo ir stabilumo; ekonominės
integracijos ir konvergencijos; energetikos saugumo ir ryšių tarp žmonių.
Bendras ES ir ES Rytų kaimynių vadovų susitikimas įvyks 2009 metų gegužės
7 dieną Prahoje.