Tokį sprendimą priimti ES paskatino tas faktas, kad per pastaruosius mėnesius Vengrijai ir Latvijai buvo skirta apie 10 mlrd. eurų, o artimiausiu metu greičiausiai milijardinę paskolą gaus ir Rumunija.
Kovo pradžioje laikraštis „The Financial Times“ pranešė, kad Europos Komisija skirs pagalbą bet kuriai ES šaliai iki tol, kol ji kreipsis paskolos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF).
Europos Komisijos pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai EK atsisakė suteikti Rytų Europai 190 mlrd. eurų paramą, dėl kurios į ją kreipėsi Vengrija. Kaip teigia ES valdininkai, būtina svarstyti kiekvienos atskiros šalies, o ne viso regiono paraišką.
Vengrija liko nepatenkinta Europos Komisijos sprendimu. Vengrijos ministras pirmininkas Ferencas Gyurcsany pareiškė, kad be šios skubios pagalbos Rytų Europos šalyse bedarbiais taps per 5 mln. žmonių, o Europos Sąjunga bus padalyta „geležine uždanga“.
Rytų Europa nuo krizės nukentėjo daugiau nei daugelis pasaulio regionų, ir tai susiję su jos atvirumu Vakarų kapitalui ir kai kurių šalių finansų sistemų nestabilumu, taip pat su didelių valiutų rezervų nebuvimu.
Be to, regionui atsiliepė ir priklausomybė nuo energetikos resursų.
Be ES, pagalbą Rytų Europos šalims teikia TVF, Pasaulio bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, taip pat kelios kitos tarptautinės organizacijos.