Pasak S.Oksanen ir J.Zilliacus, Estijos žmonės neužmiršo neigiamo
M.Koivisto požiūrio į 1991 metais atkurtą šios šalies nepriklausomybę.
„Jeigu rusai prašo atleisti už jų veiksmus, kodėl Koivisto nepadarius to
paties?“, - klausė J.Zilliacus, kuri Suomijos parlamente dirbo 1970-1980
metais.
S.Oksanen, kurios motina kilusi iš Estijos, nereikalauja, kad buvęs
Suomijos prezidentas atsiprašytų Talino, tačiau mano, jog toks žingsnis būtų
gražus diplomatinis ženklas. Pasak jos, iniciatyvą turėtų parodyti pats
M.Koivisto.
Rašytoja įsitikinusi, kad Estija tokį M.Koivisto sprendimą deramai
įvertintų.
Estijai atkūrus nepriklausomybę 1991 metais tuometis Suomijos vadovas
pareiškė, kad šis sprendimas neatitinka jo šalies interesų.
Vėliau Suomijoje buvo aiškinama, jog tokius pareiškimus nulėmė
susiklosčiusi sudėtinga politinė padėtis; be to, nesitikėta, kad Sovietų
Sąjunga netrukus visiškai subyrės. Taip pat teisintasi, kad prezidentas tik
palaikė oficialųjį Suomijos kursą, pagal kurį buvo pripažįstamas Baltijos
šalių prijungimas prie Sovietų Sąjungos.