Nieko nuostabaus, kad V.Medvedevas ekonomikos nuosmukį vadina „ištvermės egzaminu“. „Turime daugybę sunkumų, todėl niekam nevalia atsipalaiduoti“, - jis pripažino per vieną iš savo pašnekesių.
Pasak prezidento, darbo Rusijoje neturi 6 mln. žmonių arba 7,5 proc. visos darbo jėgos. Viena apklausa atskleidė, kad vienas iš trijų rusų bijo neteksiantys darbo per kelis mėnesius. Pramonės produkcija kartu ir naftos bei naudingųjų iškasenų gavyba smuko 13,2 procento, palyginti su praėjusių metų vasariu. Apdirbamoji pramonė susitraukė dar labiau – 18,3 procento.
Stipriausiu rusų skausmo simboliu tapo didžiausia šalies automobilių gamykla ir „Lada“ motina „Avtovaz“, kurią perėmė valstybinė „Rusijos technologijų“ korporacija. Paklausai jos automobiliams praktiškai išgaravus, sunkumų prislėgta bendrovė priversta užstatyti pusę savo turto vien tam, kad grąžintų senas skolas. Kaip ir kolegos užsienyje, „Avtovaz“ siekia vyriausybės paramos – pinigais ir tarifais. Masinės bedarbystės ir visuomenės bruzdėjimo bijantis Kremlius greičiausiai sutiks pagelbėti.
Tuo metu eiliniai rusai nemaloniai prisimena dešimtąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį – dabar, kaip ir anuomet, jie nesulaukia vis labiau vėluojančių atlyginimų. Oficialiais duomenimis, vasarį uždirbtų algų negavo daugiau nei pusė milijono darbuotojų – daugiau nei bet kada per pastaruosius trejus metus. Tačiau pasak analitikų, oficialūs duomenys, kuriuos pateikė darbdaviai, tėra tik ledkalnio viršūnė.
Krizei kamuojant Rusijos ūkį, Kremlius pagalbos kreipiasi į neįprastą visuomenės sektorių – oligarchus. D.Medvedevas dalį savo pastarojo pasisakymo skyrė jiems paprotinti apie darbo vietų išsaugojimo svarbą. Pasak prezidento, Rusijos verslo gigantai privalo atlikti „moralinį vaidmenį“ ir atlyginti tautai už savo neįtikėtinai greitą praturtėjimą: „Atėjo laikas grąžinti skolas, moralines skolas. Jei žmogus tapo tikru verslininku, jis moka branginti savo darbuotojus“.
Kremlius negali išgelbėti visų savo oligarchų nuo bankroto – jis jau ir taip daro, ką gali – tačiau tikisi, kad šie atliks savo pareigą ir pasistengs išlaikyti kuo didesnį darbo vietų skaičių. Abejonių dėl šių lūkesčių nebeliko po pastarojo oligarchų kivirčo.
Michaiko Fridmano „Alfa Bank“ spaudė Olego Deripaskos holdingo bendrovę „Basic Element“ grąžinti maždaug 1,6 mlrd. Lt paskolą, tačiau į ginčą įsitraukęs D.Medvedevas pareiškė, kad yra „nepriimtina“ netgi teisėtam skolintojui stabdyti tokios didelės bendrovės veiklą.
Jis pasikvietė M.Fridmaną į Kremlių ir po kelių valandų du oligarchai paskelbė paliaubas – kurį laiką O.Deripaska galės lengviau atsipūsti.
Tačiau Rusijos oligarchai nebėra visagaliai, kokie buvo vos prieš kelerius metus. O.Deripaska, kažkada tituluotas turtingiausiu Rusijos žmogumi, dabar įtemptai suka galvą, kaip grąžinti milžiniškas savo aliuminio bendrovės „Rusal“ skolas, siekiančias 35 mlrd. Lt. Sunkumų neišvengė netgi turtingiausia šalies moteris ir Maskvos mero Jurijaus Lužkovo žmona Elena Baturina. Ji neseniai paprašė 3,5 mlrd. Lt valstybinės paskolos, kad galėtų išgelbėti savo statybų bendrovę „Inteko“.
Krentant vartojimo prekių kainoms, Rusijos milijonierių turtai tirpsta. Žurnalas „Forbes“ 2008 metais Rusijoje suskaičiavo 87 milijardierius (t.y., turto, viršijančio milijardą JAV dolerių, savininkus). Šiemet jų teliko 32.
Nuo nekantrių skolintojų oligarchus gali apginti tik viena institucija – Kremlius. Viešai jis reiškia nepritarimą valstybės kišimuisi į šalies ūkį. Tačiau jei padėtis ir toliau prastės, Kremliaus rankose atsidurs vis didesnė šio ūkio dalis.