Kaip savo interneto svetainėje rašo vokiečių žurnalas „Spiegel“, vienas
slaptas dokumentas tikriausiai įrodo, kad Gruzijos vadovas planavo agresiją
prieš separatistinį Pietų Osetijos regioną.
Generolas Mamuka Kurašvilis, kuris prieš prasidedant šiam konfliktui
vadovavo Pietų Osetijoje dislokuotoms Gruzijos pajėgoms, nėra tarptautinės
teisės subtilybių ekspertas.
Tačiau, anot „Spiegel“, kai šis tvirtai sudėtas kariškis, vilkintis
medaliais išpuoštą uniformą, 2008 metų rugpjūčio 7 dieną pasirodė prieš
Gruzijos televizijos kameras, jis pateikė stulbinamai sklandų teisinį
pagrindimą atakai prieš regioną, kuris pasiskelbė esantis nepriklausomas nuo
Tbilisio praėjusio dešimtmečio pradžioje.
M.Kurašvilis tada pareiškė žiniasklaidai, kad Gruzija nusprendė „atkurti
konstitucinę santvarką visame regione“.
Šis generolo pareiškimas nuskambėjo beprasidedant penkias dienas
trukusiam Rusijos ir Gruzijos karui, kuris greitai peraugo į pavojingiausią
Maskvos ir Vakarų šalių konfrontaciją nuo šaltojo karo pabaigos. Šis karas
europiečius privertė netikėtai suvokti, kad ginkluotas konfliktas su Rusija
Senajame žemyne nėra jau toks neįtikinamas.
Dėl Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy skubių
veiksmų siekiant sureguliuoti šią krizę ES greitai sugebėjo įtikinti
konflikto šalis nutraukti ugnį.
Tačiau Bendrija iki šiol nėra sukūrusi ilgalaikės strategijos sprendžiant
neramaus Kaukazo regiono problemą. Kad padengtų šį trūkumą, Europos Sąjungos
Taryba pradėjo Gruzijos ir Rusijos konflikto tyrimą. Nuo gruodžio
diplomatai, kariškiai, istorikai ir tarptautinės teisės ekspertai aiškinosi
veiksnius, kurie galėjo tapti šio karo priežastimis. Šios komisijos darbas
davė vaisių.
Pasak „Spiegel“ gautos informacijos, generolo M.Kurašvilio pasirodymas
per televiziją yra vienas iš pagrindinių ES tyrimo objektų. Kariškio
pastabos byloja, kad M.Saakašvilis ne atrėmė „Rusijos agresiją“, kaip jis
tvirtina iki šiol, tačiau planavo agresyvų karą.
Tikėtina, kad M.Kurašvilis tiesiogiai citavo rugpjūčio 7 dieną Tbilisio
paskelbtą įsakymą Nr. 2, kuris gali nušviesti klausimą, kas iš tikrųjų
pradėjo karą. Kai tyrėjai Maskvoje apklausė Rusijos generalinio štabo
viršininko pavaduotoją Anatolijų Nogovicyną, jis citavo šį Gruzijos įsakymą,
kuriame taip pat įrašyta frazė „atkurti konstitucinę santvarką“. Jeigu
įsakymas, kurį perėmė Rusijos žvalgyba, yra autentiškas, tai leistų teigti,
jog M.Saakašvilis melavo.
Gruzijos vyriausybė iki šiol atsisako pateikti tyrėjų komisijai šį
kontraversišką dokumentą. Tbilisio pareigūnai argumentuoja, kad negali
atskleisti valstybės paslapties.
ES tyrėjus ypač domina galimai išduodantys Gruzijos vadovų pasisakymai.
Rugpjūčio 8 dieną 12 val. 20 min. M.Saakašvilis, kuris yra patyręs
teisininkas, paskelbė, kad „didžioji Pietų Osetijos teritorijos dalis yra
išvaduota“, taip pat apkaltino „separatistų sukilėlius“ išprovokavus
konfliktą.
Tačiau praėjus keturioms dienoms nuo šio karo pradžios, kai Rusijos
pajėgos jau buvo išvariusios Gruzijos armiją iš Pietų Osetijos ir buvo vos
už 50 kilometrų nuo Tbilisio, M.Saakašvilis netikėtai pareiškė rugpjūčio 7
dieną 22 val. sužinojęs, kad Rusija planuoja pasiųsti 150 tankų per Rokio
tunelį, kuris jungia Pietų Osetiją ir Rusijai priklausančią Šiaurės
Osetiją.
Pasak Gruzijos prezidento, tuo metu jis „neturėjo kitos išeities“.
Netikėtai teko spręsti ne išvadavimo, o savigynos klausimą.
Tačiau Vakarų šalių stebėtojai pabrėžė, kad Gruzijos vadovybė rugpjūčio 7
dienos rytą jau buvo sutelkusi prie sienos su Pietų Osetija 12 tūkst. karių
ir 75 tankus. Visuotinės mobilizacijos dekrete, kuris buvo paskelbtas tik
rugpjūčio 9 dieną, M.Saakašvilis pažymėjo, kad Rusijos pajėgos pajudėjo per
Rokio tunelį rugpjūčio 8 dieną, t. y. jau prasidėjus Gruzijos puolimui.
ES komisija, kuri pastarosiomis savaitėmis Maskvoje ir Tbilisyje apklausė
aukštus kariškius ir politikus, kruopščiai tiria šiuos prieštaravimus.
Tačiau ES pareigūnai sulaukė ne mažiau miglotų Rusijos pareigūnų ir jų
sąjungininkų Pietų Osetijoje paaiškinimų.
Pavyzdžiui, ES tyrėjai griežtai smerkia Rusijos kariškius, jog šie
netrukdė Pietų Osetijos kovotojams deginti etninių gruzinų kaimų ir išvaryti
jų gyventojus.
Komisijos ataskaitoje, kuri gali būti baigta vasaros pradžioje, Maskva
taip pat tikriausiai bus kritikuojama, jog ne vienus metus dalijo Rusijos
piliečių pasus Pietų Osetijos gyventojams. Tarptautinės teisės ekspertai
tokią taktiką laiko kišimusi į Gruzijos vidaus reikalus. Tačiau panašu, kad
ES tyrimas gali būti daug nepalankesnis Tbilisiui negu Maskvai.
Gruzijos reintegracijos ministro Temuro Jakobašvilio pozicija rodo, kaip
nervingai Gruzijos prezidentas ir jo šalininkai reaguoja į nepriklausomos
komisijos išvadas. M.Saakašvilio patikėtinis T.Jakobašvilis kritikavo
komisiją ir jos ekspertus, kuriuos, pasak jo, finansuoja Rusijos energetikos
milžinė „Gazprom“. Tokius kaltinimus komisija griežtai neigia.
ES komisijai vadovauja Šveicarijos diplomatė Heidi Tagliavini (Heidi
Taljavini), kuri 2002-2006 metais buvo Jungtinių Tautų (JT) generalinio
sekretoriaus specialioji pasiuntinė Gruzijoje ir Abchazijoje. Jos
pavaduotojas Uwe Schrammas - buvęs Vokietijos ambasadorius
Gruzijoje, o buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Joschka Fischeris yra komisijos patarėjas.
ES atstovų atliekamą tyrimą Tbilisis jau dabar laiko politiškai
motyvuotu, nors jo oficialios išvados bus paskelbtos dar negreit.
Savo ruožtu vis daugiau buvusių M.Saakašvilio šalininkų kaltina prezidentą sukursčius šį karą ir reikalauja jo atsistatydinimo.
Iraklijus Alasanija, kuris vykstant karui su Rusija buvo Gruzijos
ambasadorius prie JT, tapo opozicinio aljanso pirmininku. I.Alasaniją rimtu
politiku laiko JAV prezidento Baracko Obamos administracija.
Prezidento priešininke taip pat tapo buvusi Gruzijos premjerė, užsienio
gynybos ministrė ir parlamento pirmininkė Nino Burdžanadzė, kuri 2003 metais
kartu su M.Saakašviliu vadovavo šalyje įvykusiai „rožių revoliucijai“.
Buvę M.Saakašvilio bendražygiai nori vėl mobilizuoti Gruzijos visuomenę.
Kaip ir prieš šešerius metus, jie balandžio 9 dieną nori surengti
demonstraciją Tbilisio pagrindinėje gatvėje - Rustavelio prospekte, kur bus
reikalaujama prezidento atsistatydinimo. Nuodugnus ES tyrimas atliekamas
Gruzijos opozicijai gali būti labai parankus.