Rusiją valdantys V.Putinas ir jį įpėdinis prezidentas Dmitrijus
Medvedevas mėgina įveikti gilėjančią ekonomikos krizę ir nuogąstauja, kad
gali kilti masinis nepasitenkinimas, kai milijonai piliečių neteko pajamų
arba iš viso liko be darbo po beveik dešimties sėkmingo gyvenimo metų.
„Mes turime matyti grėsmes politiniam stabilumui. Krizės reiškiniai gali
padidinti ir šiaip didelę socialinę atskirtį“, - sakė Valstybės Dūmos
pirmininkas ir vienas vyraujančios joje partijos „Vieningoji Rusija“ lyderių
Borisas Gryzlovas susitikime su bendražygiais.
„Todėl noriu pasakyti, kad dabar ne laikas mokėti milijonines premijas
bendrovių ir įstaigų, kuriose dalyvauja valstybė, aukščiausiems vadovams!“,
- sakė jis.
Daugelio šalių vyriausybės mėgina padėti didžiausioms bendrovėms išlikti,
vykstant ekonomikos krizei, injekcijomis iš iždo. Tačiau tai vis dažniau
sukelia įtūžį mokesčių mokėtojams ir tampa argumentu politikams.
Jungtinėse Valstijose dauguma valstybės gelbėjimo nuo žlugimo finansų
monstro AIG vadovų, visuomenės nepasitenkinimo spaudžiami, sutiko grąžinti
jau išmokėtas premijas. Jų pavyzdžiu sekama ir Rusijoje.
Didžiausia šalyje automobilių gamintoja „AvtoVAZ“, kurioje 25 proc.
priklauso valstybinei įmonei „Rostechnologiji“, smarkiai kritus pardavimams,
prašo vyriausybės pagalbos ir stengiasi įrodyti, kad suvokia savo atsakomybę
už tai, kas įvyko.
„Bendrovės vadovybė nusprendė nemokėti jokių premijų ir priedų visus 2009
metus“, - sakoma „AvtoVAZ“ pranešime.
„Dėl sunkios ekonominės padėties“, - paaiškino vadovybės sekretorė
spaudai Natalija Sidoruk. Ji nenurodė sumos, kurią taip sutaupys „AvtoVAZ“.
B.Gryzlovas - ne vienintelis valdžios atstovas, kuris kėsinasi į Rusijos
valstybinių bendrovių vadovų gerovę: kovą sumažinti jiems darbo užmokestį
žadėjo Finansų ministerija.
Kremlių remiantis Jaunimo judėjimas neseniai surengė mitingą prie
Taupomojo banko pagrindinio įėjimo, reikalaudamas, kad banko vadovybė,
gavusi didžiausią paramą iš iždo, atisakytų „milžiniškų“ premijų.
Užsienio prekybos banko, antrojo pagal dydį Rusijos banko, vadovai dar
spalį patikino, kad pasiryžę atsisakyti premijų.
V.Putinas pareiškė, jog vyriausybė privalo padėti šalies automobilių
gamintojams, kad be darbo neliktų milijonai piliečių, tačiau šis
paaiškinimas netenkina atokių Tolimųjų Rytų gyventojų.
Vietos gyventojai pasipiktino vyriausybės sprendimu remti „AvtoVAZ“,
nutraukus įperkamų užsienietišku automobilių importą, iš kurio visą
posovietinį laikotarpį gyveno Tolimieji Rytai.
Vakarai pavadino šiuos žingsnius prieštaraujančiais Maskvos pažadams
kovoti su protekcionizmu, o Primorėje vyko mitingai, kuriuose buvo
reikalaujama V.Putino ir D.Medvedevo atsistatydinimo.
Valdžios atstovai tikina rinkėjus, jog įvykdys visus socialinius
įsipareigojimus, bet įspėja, kad ekonomikos krizė sunkėja dėl neigiamos
situacijos pasaulio rinkose.
Sociologai rodo, kad V.Putino ir D.Medvedevo tandemo populiarumas tebėra
didelis, bet B.Gryzlovas pareiškė, kad užsienyje įsitaisę priešai mėgina
pakirsti Rusijos politinį stabilumą.
Kaip pavyzdį jis paminėjo protesto akciją Vladivostoke, „kur
mitinguotojai ėjo su Japonijos vėliavomis“.
„Aš kalbu apie mėginimu: iš vidaus ar iš išorės, o tikriausiai bendromis
pastangomis įsiūbuoti šalį. Mes jau dabar matome mėginimų įkišti
nepatenkintiesiems vėliavą į ranką“, - pareiškė V.Putino bendražygis.