Gizos piramidės Egipte, Akropolis Atėnuose ir parlamento rūmai Londone
išjungė savo apšvietimą pasaulinei „Žemės valandai" (Earth Hour), kuria
raginama imtis veiksmų ir užkirsti kelią potencialiai pražūtingai klimato
kaitai.
Visame pasaulyje turėjo užtemti 371 garsus objektas, tarp jų - Eifelio
bokštas, Niagaros kriokliai, Las Vegaso kazino rajonas ir Pekino olimpinis
stadionas „Paukščio lizdas". Akcija turi baigtis JAV Havajų valstijos
sostinėje Honolulu.
Šis pasaulinis renginys įspūdingai prasidėjo Sidnėjuje, kur šeštadienio
vakarą valandai tamsoje paskendo Operos rūmai ir Uosto tiltas. Sidnėjaus
pavyzdžiu paskui pasekė žėrinti Honkongo krantinė.
Sidnėjuje buvo susirinkę milijonai žmonių, o Melburne, kuris yra antrasis
pagal dydį Australijos miestas, įvyko koncertas, kuriam elektra buvo
generuojama minant pedalus ir piknikai bei kepimo ant grotelių iškylos
šviečiant Mėnuliui.
Šis pasaulinis paprastų žmonių judėjimas prasidėjo Sidnėjuje prieš dvejus
metus, kai 2,2 mln. žmonių buvo išjungę savo šviesas. Vėliau „Žemės valanda"
apėmė 3 929 miestus, kaimus ir vietoves visame pasaulyje.
„Tai labai pozityvi, viltinga kampanija", - Sidnėjuje žurnalistams sakė
renginio direktorius Andy Ridley.
„Norime, kad žmonės pagalvotų - net jei bus valandai, - ką jie gali
padaryti, kad sumažintų savo išmetamo anglies dvideginio kiekį ir tęstų tai
ilgiau nei ta valanda", - sakė jis.
Pasak A.Ridley, jis siekė vieno milijardo dalyvių ir vylėsi, kad šis
renginys pasiųs garsų signalą pasaulio lyderiams apie reikšmingą taršos
anglies dvideginiu mažinimą.
Mokslininkai yra perspėję, kad pasaulinis atšilimas, kurį sukelia tokių
iškasenų kaip anglys ir nafta deginimas, gali nuniokoti visą planetą ir
labiausiai potvyniais, sausromis ir ligomis smogti skurdžiausioms šalims.
Skeptikai kritikavo šį renginį ir sakė, jog tai ne ką daugiau nei tuščias
simbolizmas. Danų profesorius Bjornas Lomborgas pareiškė, kad žvakių
deginimas tos valandos metu galėjo labiau teršti atmosferą anglies
dvideginiu nei elektros lemputės.
Tačiau Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas anksčiau šį mėnesį į vaizdajuostę įrašytame pranešime sakė, kad
„Žemės diena" yra būdas pasaulio piliečiams pasiųsti „aiškią žinią", kad jie
nori veiksmų dėl klimato kaitos.