71 122 registruoti salos rinkėjai turi atsakyti, ar nori, kad jų atogrąžų
sala atsisakytų savo, kaip Prancūzijos užjūrio valdos statuso ir
2011-aisiais taptų 101-uoju Prancūzijos departamentu.
Rinkėjai tikriausiai pasakys „taip“, mano daugelis stebėtojų. Tokiu būdu
bus užbaigtas procesas, pradėtas 1974 metais, kai Majotas liko prancūziškas
trims kitoms jo salyno saloms pasirinkus nepriklausomybę ir tapus Komorais.
Ir Afrikos Sąjunga, ir Komorų vyriausybė, kuri laiko Majotą Prancūzijos
„okupuota“ teritorija, pasmerkė šį referendumą.
Komoruose po nepriklausomybės paskelbimo buvo įvykdyta daug perversmų; ši
šalis yra daug neturtingesnė už Majotą, kuris liko stabilus ir kurio
santykinė gerovė labai vilioja nelegalius imigrantus, kurie nepaisydami
pavojų į jį plaukia valtimis iš Komorų.
„To norėjome jau seniai - kad būtume kaip pagrindinė Prancūzijos
teritorijos dalis, su geromis mokyklomis ir gerais atlyginimais“, - sakė 58
metų Inoussa Abdallah, atiduodamas savo balsą sostinės
Mamudzu rotušėje.
Visos politinės partijos šioje saloje, kuri yra tarp Šiaurės Madagaskaro
ir Šiaurės Mozambiko, ragino balsuoti „taip“.
Jei rinkėjai jų paklausys, saloje, kur daugumą 200 tūkst. gyventojų
sudaro musulmonai, teks atsisakyti kai kurių kultūrinių tradicijų, tarp jų
poligamijos ir teisės merginoms tekėti sulaukus 15 metų, kurios neatitinka
Prancūzijos įstatymų.
Šiuo metu Prancūzija turi keturis užjūrio departamentus, kurie yra
integralios šalies dalys ir tokiu būdu priklauso Europos Sąjungai -
Gvadelupą ir Martiniką Karibuose, Prancūzijos Gvianą šiaurinėje Pietų
Amerikos pakrantėje ir Reunjoną Indijos vandenyne.