Daugiau kaip 95 referendume dalyvavusių rinkėjų pritarė tam, kad Majotas
taptų 101-uoju Prancūzijos departamentu, paskelbė Prancūzijos vyriausybė.
Šiuo metu Majotas yra užjūrio teritorija, turinti ribotą savivaldą.
Referendumo rezultatai reiškia, kad 2011 metais Majotas, kuriame
gyventojų daugumą sudaro musulmonai, užbaigs 1974-aisiais pradėtą
integraciją į Prancūziją. 1974 metais Majotas liko prancūziškas, o trys
kitos jo salyno salos pasirinko nepriklausomybę ir tapo Komorais.
Ir Afrikos Sąjunga, ir Komorų vyriausybė, kuri laiko Majotą Prancūzijos
„okupuota“ teritorija, pasmerkė šį referendumą.
Sekmadienį keli šimtai žmonių žygiavo prie Prancūzijos ambasados Komorų
sostinėje Moronyje ir giedodami savo nacionalinį himną sudegino ten
Prancūzijos vėliavą, sakė vienas diplomatas.
Komoruose po nepriklausomybės paskelbimo buvo įvykdyta daug perversmų; ši
šalis yra daug neturtingesnė už Majotą, kuris liko stabilus ir kurio
santykinė gerovė labai vilioja nelegalius imigrantus. Jie nepaisydami pavojų
plaukia į Majotą valtimis iš Komorų.
Maždaug trečdalis Majoto gyventojų, kurių iš viso yra 200 tūkst.,
nelegaliai atvyko iš Komorų.
„Mūsų vyresnieji kovojo, kad galėtume likti Prancūzijos dalis. Mums tenka
pabaigti šį darbą“, - sakė 39 metų Youssoufou Majouai, sporto
salės prižiūrėtojas, kuris balsavo vienoje sostinės Mamudzu mokykloje.
„To norėjome jau seniai - kad būtume kaip pagrindinė Prancūzijos
teritorijos dalis, su geromis mokyklomis ir gerais atlyginimais“, - sakė 58
metų Inoussa Abdallah, atiduodamas savo balsą sostinės
Mamudzu rotušėje.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy šį referendumą
pavadino „istorine akimirka Majotui“.
Referendumas įvyko po neramumų trijuose iš keturių Prancūzijos užjūrio
departamentų. Didžiausios riaušės vyko Karibų saloje Gvadelupoje, kur buvo
surengtas ilgas visuotinis streikas, kurio metu reikalauta algų pakėlimo ir
kuris baigėsi šį mėnesį.
Visos politinės partijos šioje saloje, kuri yra tarp Šiaurės Madagaskaro
ir Šiaurės Mozambiko ir kurioje prancūziškai kalba mažiau nei pusė
gyventojų, ragino balsuoti „taip“.
Priešingą nuomonę reiškė tik kai kurie musulmonų dvasininkai, kurie
baiminasi, kad jų įtaka sumažės, jei saloje, kur dauguma žmonių kalba vienu
suahelių dialektu, bus įvesta prancūziška tvarka.
Kai Majotas taps visateise Prancūzijos dalimi, vyrams nebebus leidžiama
turėti daugiau nei vieną žmoną, islamo teismai neteks beveik visų savo
įgaliojimų, bus įvesta lyčių lygybė.
Majotas laikomas strategiškai svarbia sala, nes Iranas siekia didinti
savo įtaką islamiškose salose prie rytinių Afrikos krantų. Irano prezidentas
Mahmoudas Ahmadinejadas praėjusį mėnesį lankėsi
Komoruose su trumpu vizitu, kurio tikslas buvo didinti bendradarbiavimą.
Komorų Federacinės Islamo Respublikos prezidentas Ahmedas Abdallah Sambi Irane mokėsi religinėje mokykloje.
Keturi Prancūzijos užjūrio departamentai yra buvusios imperijos, kuri
kažkada driekėsi per visą pasaulį, likučiai. Gvadelupa ir Martinika
Karibuose, Prancūzijos Gviana prie šiaurinių Pietų Amerikos krantų ir
Reunjonas Indijos vandenyne yra integralios Prancūzijos ir, tuo pačiu,
Europos Sąjungos (ES) dalys.
Visuose šiuose keturiuose departamentuose gyvena beveik 2 mln. gyventojų.
Ramiajame vandenyne esančios teritorijos, tokios kaip Naujoji Kaledonija
ir Prancūzijos Polinezija užjūrio teritorijomis su ribota savivalda ar
autonomija.