„Suprantu, kad daugelis jūsų nori nubausti parlamentą paleidimu, - per
televiziją kreipdamasis į šalies gyventojus sakė V.Zatleris. - Tačiau šiuo
metu kiekvienas momentas, kiekviena minutė mūsų ekonomikoje priklauso nuo
efektyvios ir greitos sąveikos tarp visų valdžios šakų“.
„Aš suvokiu, kad mano sausio 14 dienos pareiškimas dėl galimybės paleisti
parlamentą ir dėl uždavinių parlamentui ir vyriausybei buvo netikėtas
žingsnis, bet tai buvo vienintelis būdas nukreipti politikos procesą
konstitucine vaga, - sakė prezidentas, pabrėždamas, kad būtent šiuo metu
vyriausybei reikia veiksmingo, o ne paleisto, „sėdinčio ant lagaminų Seimo,
ir mes negalime sau leisti eskaluoti politinės krizės iki jos aukščiausio
taško“.
Savo kreipimąsi prezidentas pradėjo taip: „Latvija dabar išgyvena
politikos ir ekonomikos krizę“, pažymėdamas, kad pastaruoju laiku šalyje
buvo keli kritiški momentai.
„Vienas - gruodį, kai Valstybės iždas ištuštėjo, ir valstybei teko
skolintis pinigų. Kritiškas momentas taip pat buvo sausio 13 dieną, kai
pirmą kartą atkurtos Latvijos istorijoje gatvėse Rygos senamiestyje įvyko
politinės protesto akcijos ir riaušės. Sunkumų patiria kone kiekviena šeima
- didėjant skoloms už būstą, mažėjant darbo užmokesčiams, kam nors iš
giminaičių ar draugų netekus darbo“, - sakė V.Zatleris, pažymėdamas, kad
apskritai ekonomikos sunkumai kelia nepasitenkinimą valstybės valdžia.
Sausio mėnesį, po didžiausių riaušių Latvijoje nuo pat nepriklausomybės
atgavimo 1991 metais, V.Zatleris nurodė parlamentui iki kovo 31 dienos
priimti įstatymą, pagal kurį rinkėjai per referendumą galėtų pareikalauti
pirmalaikių rinkimų. Minėtą referendumo įstatymą parlamentarai turi
svarstyti balandžio 9-ąją.
Sausio įvykius sukėlė taip pat tai, jog ilgą laiką žmonės jautėsi, kad
yra neišgirsti, pažymėjo jis.
„Latvija - parlamentinė valstybė, bet liaudies išrinktu Seimu pasitiki
tik 4 proc. šalies gyventojų. Užuot išnagrinėję visų šių įvykių priežastis
ir veikę kaip valstybininkai, deputatai ir ministrai dažnai ieškojo kaltų ar
atpirkimo ožių. Atsakomybę vertė pasauliniams procesams“, - sakė
prezidentas.
Dabar prezidentas mano, kad svarbu neleisti toliau neatsakingai naudoti
šūkio paleisti Seimą populistiniais tikslais.
„Istorija parodys, ar aš buvau teisus, bet jau dabar matyti, kad nuo
sausio 14-osios padėtis pasikeitė“, - pažymėjo jis.
„Jeigu iki šiol Seimas ir vyriausybė nebūtų įvykdę mano iškeltų
uždavinių, aš siūlyčiau paleisti Seimą, kad teisėtai būtų išrinkti nauji
deputatai, turintys rinkėjų pasitikėjimą“, - pažymėjo jis, pabrėždamas, kad
niekada nepasinaudos savo teise siūlyti paleisti Seimą dėl savo politinių
ambicijų ar norėdamas parodyti valdžią.
„Seimo paleidimas nėra man savitikslis, aš siekiu, kad vyktų teigiami ir
kokybiški pokyčiai politikos srityje“, - pažymėjo jis.
„Praėjo 20 dienų, kai patvirtinta Valdžio Dombrovskio vyriausybė.
Visuomenė davė vyriausybei pasitikėjimo kreditą, ir ji stengiasi išvesti
šalį iš ekonomikos krizės. Kad vyriausybė galėtų įvykdyti, parlamentinėje
valstybėje būtina stabili parlamento parama. Būtent šiam uždaviniui įvykdyti
ir kaip tik dabar vyriausybei reikia veiksmingo, o ne paleisti „sėdinčio
ant lagaminų“ Seimo“, - pažymėjo jis.
Kalbėdamas apie naujus uždavinius, kuriuos antradienį jis apsvarstė su
politinėmis partijomis, V.Zatleris pažymėjo, kad Seimas turi priimti 2009
metų valstybės biudžeto pataisas, laikydamasis susitarimo su TVF.
Antrasis uždavinys - vyriausybė turi padėti verslininkams: nedelsiant
panaikinti ekonominių sunkumų laikotarpiu išankstinių mokesčių ir avanso
mokėjimo naštą, panaikinti biurokratines kliūtis ES fondų lėšų
panaudojimui.
Pareiškimą, kad gali paleisti šimto narių Seimą, jei jis nesiims veiksmų
visuomenės pasitikėjimui atgauti, V.Zatleris paskelbė praėjus dienai po
sausio 13-osios riaušių Rygos senamiestyje.
Dabartinis parlamentas buvo išrinktas 2006 metų spalį, o kiti rinkimai
turėtų įvykti 2010 metų spalį.
Apklausos rodo, kad savo politikais pasitiki tik 16 proc. latvių ir kad
65 proc. respondentų pritaria parlamento paleidimui.
Nors pirmalaikių rinkimų idėja patinka visuomenei, ji gali atnaujinti
politinius vaidus Latvijoje, kur vasarį po protestų bangos žlugo jau 14-oji
po nepriklausomybės atgavimo vyriausybė.
Dabartinis premjeras Valdis Dombrovskis, kuriam - 37 metai ir kuris yra
jauniausias lyderis Europoje, valdžios įgaliojimus perėmė kovo 12 dieną.
Jo centro dešiniųjų koalicija grumiasi su didžiausia recesija Europos
Sąjungoje (ES), į kurią Latvija įstojo 2004-aisiais.
Vyriausybė smarkiai apkarpo biudžetą, kad išvengtų bankroto ir įvykdytų
sąlygas dėl Tarptautinio valiutos fondo (TVF), ES ir kitų skolintojų 7,5
mlrd. eurų (25,8 mlrd. litų) finansinės pagalbos.
„Štai kodėl šiuo metu vyriausybei reikia dirbti galinčio įstatymų
leidžiamojo organo, o ne ant lagaminų sėdinčio parlamento“, - sakė
V.Zatleris.
Latvijos ekonomika kelerius metus itin sparčiai augo, ir tą augimą
skatino vidaus paklausa, kurią savo ruožtu kurstė didėjantys atlyginimai ir
lengvi kreditai. Tačiau pernai šalyje prasidėjo recesija, vartojimas dėl
dviženkliais skaičiais nusakomos infliacijos ir griežtesnių kreditavimo
sąlygų smuko, be to, šalį paveikė pasaulinė ekonomikos krizė.