Protestuotojai per miestą žygiavo keturiomis kolonomis, pavadintomis „keturiais Apokalipsės raiteliais“, kurios vidurdienį susijungė prie Anglijos valstybinio banko pastato. Policija teigia, kad čia susirinko apie 4 tūkst. antikapitalistų, anarchistų ir kovotojų prieš klimato kaitą.
Demonstrantai išdaužė valstybės kontroliuojamo banko "Royal Bank of Scotland" filialo langus, kai kuriems netgi pavyko trumpam įsiveržti į pastatą.
Globalizacijos priešininkai laikė apgulę ir Anglijos centrinį banką. Pareigūnams pradžioje sunkiai sekėsi atitverti pastatą. Mieste budėjo ir guminėmis lazdomis ginkluotos specialiosios policijos pajėgos.
Prieš tai viršūnių susitikimo priešininkų garsiai reiškė savo nepasitenkinimą kapitalizmu, karais ir aplinkos naikinimu. Skanduodami "Nubauskite plėšikautojus" ir "Mums reikia švaraus kapitalizmo" bei lydimi gausių policijos pajėgų, protestuotojai traukė per finansų kvartalą. Londono centras tapo protesto akcijų veiksmo vieta ir prilygo tvirtovei.
Metro stotyse demonstrantai sutiko daugybę policininkų, buvo uždaryta daug gatvių. Protestuotojų tikslas buvo Centrinis bankas. Per garsiakalbius buvo girdėti "Šturmuokite banką" ir "Gėda dėl jūsų". Suimti 23 žmonės.
Manifestacijos lengvai gali virsti masinėmis riaušėmis. Policija jau numatė 136 pavojingiausias Londono vietas. Į šį sąrašą įtraukti dideli bankai, juridinės firmos ir ginklų parduotuvės. Gali būti, kad balandžio 2-ąją britų policininkai pirmą kartą panaudos prieš mitinguotojus elektros šoko pistoletus „Taser“. Operacijos išlaidos sudaro apie 7 milijonus svarų sterlingų.
Ieškos priešnuodžių krizei
Londono viršūnių susitikime G20 valstybių vadovai svarstys, kaip įveikti pasaulio ekonomikos krizę.
Trečiadienį Londone JAV prezidentas Barackas Obama pradėjo derybas su Didžiosios Britanijos premjeru Gordonu
Brownu.
Pirmąją Europoje vyksiančių susitikimų dieną B.Obama pradėjo trečiadienio
rytą atvykęs į premjero biurą Dauning Strite. JAV vadovą ir jo žmoną
Michelle Obamą pasveikino G.Brownas ir jo žmona Sarah.
Visi keturi gatvėje mojavo iš šypsojosi fotografams, o vėliau įėjo į
britų vyriausybės vadovo rezidenciją.
B.Obamai - išbandymų metas
Londone Pasaulio lyderiai trečiadienį
susitikę sieks susitarti dėl optimizmą stiprinančio atsako į didžiausią
ekonomikos nuosmukį nuo praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio.
Šią užduotį jie mėgins įvykdyti Didžiojo dvidešimtuko viršūnių
susitikime, kuriame taip pat dalyvauja į pirmą tokią didelę kelionę po užsienio
šalis išsirengęs naujasis JAV prezidentas B.Obama.
Politikos apžvalgininkai mano, kad JAV vadovas patirs didesnį spaudimą nei kurios nors kitos šalies
lyderis: B.Obama bus skatinamas pademonstruoti, kad šalis, kurioje
prasidėjo ši krizė, taip pat gali parodyti kelią, kaip iš jos būtų galima
išbristi.
Vašingtonas ragina kitų šalių vyriausybes skirti daugiau lėšų ekonomikos
stimuliavimo programoms, nors Prancūzija ir Vokietija sako nenorinčios, kad
šios priemonės nukreiptų dėmesį nuo poreikio reguliuoti ir pažaboti saiko
nejaučiančias finansų rinkas.
B.Obama taip pat siekia tirpdyti ledus santykiuose su Maskva ir prašys
paremti jo naująją karo Afganistane strategiją. G-20 forumo kuluaruose jis
susitiks su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, Kinijos prezidentu Hu
Jintao ir kitais lyderiais, o vėliau visi jie susirinks
iškilmingų pietų Bakingamo rūmuose.
G.Brownas neabejoja forumo sėkme
Policija pasiruošusi užkirsti kelią bet kokiam smurtui per planuojamus
protestus. Vieną demonstraciją surengs prieš karą protestuojančios
organizacijos, o kita, pasak tinklalapių, patrauks į Londono Sičio rajoną -
didelį visuomenės pasipiktinimą sukėlusios finansų rinkos simbolį.
G-20 lyderių, kurių šalių ekonomikos sudaro 80 proc. pasaulio prekybos ir
gamybos apyvartos, susitikimui pirmininkaus Didžiosios Britanijos premjeras
G.Brownas. Ketvirtadienį jis pasiryžęs paskelbti,
kad šis forumas buvo sėkmingas, nepaisant kai kurių akivaizdžių sunkumų.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sako, jog
lyderiai, kurie iš krizės vedančių kelių pirmąkart ieškojo lapkritį
surengtame G-20 susitikime, dabar privalo padaryti daugiau, o ne vien
kartoti pažadus, jog skatins ekonomikų augimą ir kovos su finansų rinkos
išsišokimais.
Laikraščiams pateiktame N.Sarkozy komentare sakoma, jog vyriausybės ėmėsi
„gigantiškų pastangų“ sprendžiant ekonomikos krizę, tačiau dar daug reikia
padaryti, kad būtų išvengta panašių katastrofų.
„Nesėkmė nepriimtina - pasaulis to nesuprastų, o istorija mums
neatleistų“, - sakė jis ir pridūrė, kad dėl visų priemonių Londone
greičiausiai nepavyks susitarti, todėl prireiks papildomų susitikimų.
Antradienį paskelbtuose žiniasklaidos pranešimuose užsimenama, kad
Prancūzijos vadovas gali netgi pasitraukti iš šio forumo, jeigu nebus
atsižvelgta į jo pasiūlymus. Prancūzijos finansų ministras sakė, kad
prezidentas nepasirašys jokių deklaracijų, kurioms jis nepritaria, tačiau
kiti Paryžiaus pareigūnai išjuokė mintį, jog gali įvyksti toks dramatiškas
N.Sarkozy pasitraukimas.
Baimė dėl ateities
N.Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel siekia, kad būtų susitarta
dėl konkrečių reguliavimo priemonių, tokių kaip griežtesnė rizikos kapitalo
fondų ir kreditų reitingavimo agentūrų kontrolė arba sankcijos lengvatinio
apmokestinimo zonoms, kuriomis naudojamasi vengiant mokėti mokesčius, jeigu
jos neatsisakys griežtos bankų paslapčių apsaugos praktikos.
Kinija ir Rusija siekia, kad Vakarų šalys labiau atsižvelgtų į jų
pasiūlymus sprendžiant pasaulinės ekonomikos klausimus.
Maskva ir Pekinas netgi užsiminė, kad doleris kada nors turėtų netekti
pagrindinės pasaulio rezervų valiutos statuso, nors nemanoma, kad toks
klausimas bus nors kiek išsamiau nagrinėjamas šiame G-20 susitikime.
Besivystančios šalys tikisi, kad joms skiriamos pagalbos srautai
neišseks, kai išsivysčiusios šalys nukreips trilijonus dolerių mokesčių
mokėtojų pinigų gelbėti bankams, biudžeto deficitams padengti arba dideliems
statybų projektams, kurie skatintų vartojimą ir užtikrintų darbo vietas.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) antradienį
pranešė, kad 30 jos narių, kurių dauguma sudaro turtingos industrinės šalys,
bendrasis vidaus produktas 2009 metais mažės 4,3 proc., o darbo neteks 25
mln. žmonių.
Pasak Tarptautinės darbo organizacijos, kitais metais pasaulyje gali būti
prarasta antra tiek darbo vietų, jeigu tarptautinės prekybos mastai dar
labiau sumažės ir bankrutuos daug kompanijų.
Kad sumažintų šią žalą, G-20 lyderiai tikisi daugiau nei dvigubai
padidinti Tarptautinio valiutos fondo, kurio rezervai šiuo metu sudaro 250
mlrd. dolerių, finansavimą, kad būtų užtikrinta daugiau galimybių suteikti
pagalbą prie nemokumo slenksčio atsidūrusioms šalims.
Dėmesio centre - B.Obamos susitikimas su D.Medvedevu
JAV prezidentas B.Obama ir Rusijos prezidentas D.Medvedevas trečiadienį per
pirmąjį savo susitikimą „nuspaus perkrovimo mygtuką“ Vašingtono ir Maskvos
santykių srityje ir susitars pradėti derybas dėl naujos sutarties
branduolinės ginkluotės klausimu.
Tačiau gerų santykių atnaujinimo perspektyvą vis dar temdo daugelis kitų
ginčijamų klausimų - nuo raketinės gynybos iki Irano ir NATO plėtros.
B.Obamos ir D.Medvedevo susitikimas, kuris įvyks prieš G-20 valstybių
viršūnių susitikimą Londone, bus ankstyvas išbandymas JAV lyderiui, kuris
debiutuoja pasaulinėje arenoje ir kuriam ši išvyka yra pirmoji svarbi
užsienio kelionė po prisaikdinimo sausio mėnesį.
B.Obamos pirmtakas George'as W.Bushas tvirtino, kad
juto bendrystę su buvusiu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau tai
nesutrukdė keliems politiniams ginčams ir Kremliaus kampanijai, kurią daug
kas laikė demokratinių reformų naikinimu.
Abu naujieji prezidentai yra parodę ženklų, kad sieks pragmatiškesnių,
dalykiškų santykių.
Iš jų susitikimo Londone tikimasi bent vieno svarbaus laimėjimo:
susitarimo pradėti derybas dėl naujos, tolimojo nuotolių branduolines
raketas ribojančios sutarties, kuri pakeistų šiemet galioti baigsiančią
Strateginės puolamosios ginkluotės apribojimo sutartį (SGA-1). Kitais
klausimais didelės pažangos nesitikima.
„Niekas neturėtų tikėtis tokios patirties kaip „Busho nuoširdumas su
Putinu“. Šie žmonės taip nedirba“, - sakė Vašingtono Strateginių ir
tarptautinių studijų centro Rusijos ekspertė Sarah Mendelson.
Nė vienas neketina nuolaidžiauti
D.Medvedevas jau žino, ką reiškia jausti tokį tiriamą žvilgsnį. Nors
prezidentu jis tapo beveik prieš metus, jam dar nepavyko galutiniai
užgniaužti klausimų, ar V.Putinas, kurį jis paskyrė savo premjeru, vis dar
tampo virvutes.
Baltieji rūmai atmetė kai kurių JAV konservatorių kritiką, kad B.Obama
atrodo pernelyg smarkiai norintis daryti nuolaidas rusams.
„Niekas netiki, kad pokytis mūsų santykių (srityje) reiškia duoti bet kam
visa, ko jie nori“, - sakė B.Obamos atstovas Robertas Gibbsas.
D.Medvedevas straipsnyje „The Washington Post“ rašė, kad Jungtinės
Valstijos ir Rusija turėtų atkurti gerus santykius, nes nė viena jų negali
leisti sau „pasyvumo ir abejingumo“ šioje srityje.
D.Medvedevas ir B.Obama abu yra buvę teisininkai, abu eina penktą dešimtį
metų. Rusijos lyderis sveikino B.Obamos ketinimus pamiršti tai, ką Maskva
vertino kaip konfrontacinę JAV kelerių pastarųjų metų prieigą, ir gyrė
B.Obamos laišką, kuriame buvo išdėstyti prioritetai tarptautinių santykių
srityje.
„Atvirai kalbant, kai jį skaičiau, mane nustebino tai, kad daugelis ten
išdėstytų nuomonių sutapo su mano idėjomis“, - savaitgalį interviu BBC
televizijai sakė D.Medvedevas.
Maskva smerkė G.W.Busho kampaniją už Ukrainos ir Gruzijos narystę NATO, o
B.Obama užsiminė, kad tai nebebus toks svarbus prioritetas.
B.Obama taip pat neatmetė galimybės iš naujo svarstyti priešraketinės
gynybos sistemą, kuriai Rusija kategoriškai nepritaria.
Tačiau net ir žadėdama „nuspausti perkrovimo mygtuką“, B.Obamos
administracija leido suprasti, kad nepripažins to, ką Maskva laiko savo
„įtakos zona“.
B.Obama taip pat nori, kad Rusija labiau bendradarbiautų spaudžiant Iraną
dėl jo branduolinės programos, ir turėtų stumti šį klausimą per susitikimą
su D.Medvedevu.
Kad ir kokį santykių toną jie nustatys, tai tikrai nebus panašu į pirmąjį
G.W.Busho ir V.Putino susitikimą 2001 metais, kai tuometinis JAV lyderis
pareiškė, kad „įžcelgė Putino sielą“ ir ėmė juo pasitikėti.