JAV prezidentas Barackas Obama - vienas pirmųjų JAV
politikų, pripažinusių, kad išgirtosios „Pax Americana“ laikas, galimas
dalykas, praėjo, kaip prieš tai išsisėmė „britaniškojo pasaulio“ idėja,
teigia įtakingas JAV laikraštis „The New York Times“.
B.Obama per susitikimą su žurnalistais pareiškė, kad negalima grįžti į
JAV prezidento Franklino Roosevelto ir britų ministro
pirmininko Winstono Churchillio, „sėdinčių kambaryje su
brendžiu“ ir sprendžiančių pasaulio likimą, laikus.
Nors ir tvirtino, jog „netiki nuomone, kad Amerika negali vadovauti
pasaulyje“, B.Obama pripažino, kad daug kas pasikeitė nuo praėjusio didelio
pasaulio finansų struktūros pertvarkymo Breton Vudse Naujajame Hampšyre,
baigiantis Antrajam pasauliniam karui.
„Tai ne toks pasaulis, kuriame gyvename, ir neturėtų būti (toks)
pasaulis“, - sakė jis ir pridūrė: „Tai nėra praradimas Amerikai. Gerai, kad
Europa dabar atstatyta ir yra galybė, kad Japonija dabar atstatyta ir yra
galybė, Kinija, Indija - tai vis judančios šalys“.
„Tokiame sudėtingame pasaulyje, kaip dabartinis, mums itin svarbu
sugebėti užmegzti partnerystės santykius, o ne vien tik diktuoti
sprendimus“, - pažymėjo B.Obama spaudos konferencijoje pasibaigus
susitikimui.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pareiškė, kad
susitikimo sprendimai leis atsitraukti nuo anglosaksiško laisvosios rinkos
modelio, griežčiau reguliuojant ribotos rizikos fondus ir kitas finansų
bendroves.
„Tai epochos pabaiga, - teigia „Goldman Sachs International“ direktorių
tarybos pirmininko pavaduotojas Robertas Hormatsas, kuris padėjo rengti
susitikimus, kai JAV prezidentais buvo Geraldas Fordas,
Jimmy Carteris ir Ronaldas Reaganas. -
JAV užima mažiau dominuojamą poziciją, o kitų valstybių įtaka didėja“.
„Žengtas milžiniškas žingsnis į priekį, atsisakyta dešimtojo dešimtmečio
ideologijos oficialiu lygiu, atsisakyta idėjų, kurios buvo primetamos
Jungtinėms Valstijoms ir kitoms šalims, - savo ruožtu mano Kolumbijos
ekonomikos universiteto profesorius, Nobelio premijos laureatas Josephas
Stiglitzas.
„Tai istorinis momentas, nes visas pasaulis susivienijo ir pareiškė, kad
buvome neteisūs, remdami nereguliavimo idėją“, - sakė jis.
„Šalys, kurios anksčiau buvo pasiryžusios žūtbūt ginti kuo mažesnio
kišimosi idėją, dabar pripažįsta, jog valstybei būtina aktyviau dalyvauti
ekonomikoje, kad tokia krizė daugiau niekada nebepasikartotų“, - pareiškė
Argentinos prezidentė Cristina Fernandez de Kirchner.
„Turtingos šalys neigia, kad yra gilių problemų jų finansų sektoriuose, -
sakė laikraščiui „The New York Times“ buvęs TVF vyriausiasis ekonomistas,
Harvardo ekonomikos profesorius Kennethas Rogoffas. - Jos
nori pasveikinti save, kad jau žengė žingsnius teisinga linkme, tarsi
vienintelė problema dabar yra pagalba besivystančioms šalims“.
„TVF gaus pakankamai lėšų, kad patenkintų Rytų Europos valstybių
poreikius, taip pat galėtų finansuoti daugiau šalių“, - įsitikinęs
Tarptautinių santykių tarybos narys Bradas Setseris,
anksčiau dirbęs JAV iždo departamente, kurio žodžius cituoja „Bloomberg“.
„TVF mandatas išplėstas“, - komentavo laikraščiui „The Wall Street
Journal“ G-20 susitikimo rezultatus Finansinio stabilumo forumo pirmininkas,
Italijos centrinio banko vadovas Mario Draghi.
„Ši diena - tai įrodymas, kad TVF sugrįžo“, - pažymėjo fondo direktorius
valdytojas Dominique Straussas-Kahnas.
„Jeigu ekonomikos situacija pagerės, šis susitikimas tikriausiai bus
laikomas persilaužimu“, - pareiškė agentūrai „Bloomberg“ Petersono
tarptautinio ekonomikos instituto Vašingtone direktorius Fredas Bergstenas.
G-20 šalys ketvirtadienį susitarė skirti Pasaulio bankui ir Tarptautiniam
valiutos fondui (TVF) daugiau kaip trilijoną dolerių krizei įveikti.
TVF lėšos pagalbai šalims, labiausiai nukentėjusioms nuo krizės, bus
padidintos trigubai iki 750 mlrd. dolerių. Numatoma, kad Kinija įneš į TVF
fondą 40 mlrd. dolerių, o Europos Sąjunga ir Japonija - po 100 mlrd.
Be to, per artimiausius dvejus metus bus skirti 250 mlrd. dolerių
pasaulinei prekybai pagyvinti.
Tikimasi, kad bus paskelbtos sankcijos lengvatinio apmokestinimo zonoms,
kurios atsisako prisijungti prie kovos su pinigų plovimu ir vengimu mokėti
mokesčius.
Londone patvirtintų priemonių įgyvendinimo rezultatai bus įvertinti
kitame Dvidešimtuko lyderių susitikime Niujorke rugsėjį.
B.Obama susitikimą Londone pavadino viso pasaulio pastangų įveikti krizę
lūžiu.
„Visais atžvilgiais Londono susitikimas buvo istorinis“, - sakė jis ir
pridūrė, kad G-20 lyderiai „atsisakė protekcionizmo, kurį galėjo pagilinti
krizė.“
Pasak N.Sarkozy, susitikimo darbo rezultatai buvo „didesni nei mes
galėjome tikėtis“. Iki pat susitikimo Londone pradžios jis grasino
nedalyvauti forume, jeigu nebus imtasi griežtų finansų reguliavimo
priemonių.
Vokietijos kanclerė irgi Angela Merkel sveikino susitikimo sprendimus ir
pavadino susitarimus „puikiu ir beveik įeinančiu į istoriją kompromisu.
Pasak A.Merkel, susitarimai, pasiekti Londone, užtikrina pasauliui
aiškesnę finansų rinkų darbo sistemą.