Suomio ištiesta ranka ant šaligatvio neparklupdysi. Atrodo, kad tautą šiuo metu labiau domina premjero erotinės žinutės kompiuteryje kažkokiai Leenai ir sužadėtuvės negu krizė.
Valdžia krize tautos negąsdina ir ramiai dirba savo darbą – bent jau blaiviai analizuoja padėtį. Suomiai teigia kasdieniame gyvenime krizės dar nepajutę.
Nors nedarbas pasiekė jau 8 procentus, visi prisimena, kad prieš 15 metų jis buvo 18 proc.
Išmokos, bedarbio pašalpos, butų nuomos lengvatos, dosni pensija – šie amortizatoriai suomiams sušvelnina ekonomikos nuopuolį.
Suomija jau turi patirties, kaip išgyventi krizę. Nes vienąkart ją jau išgyveno.
SSRS žlugimas 1991 metais sužlugdė ir Suomijos ekonomiką, kuri buvo orientuota tik į Rytus. Bankų griūtis paskui save nusitempė piliečius, kurie prarado santaupas, namus, vasarnamius. Pasipylė bankrotai ir bedarbių savižudybės.
Bet nuo 1995-ųjų Suomija vėl buvo tarp greičiausiai besivystančių pasaulio šalių. Kaip?
Blizgesį pakeitė sendaikčiai
Lietuviai, po 1991-ųjų ėmę dažniau lankytis Suomijoje, stebėdavosi turtinga šalimi. Jiems buvo sunku suprasti, kad Suomijoje – sunkiausia krizė.
Lietuviai parduotuvėse matė gausybę prekių. Suomiai – tuščius buvusių firmų langus centrinėse gatvėse. Netrukus ant jų atsirado užrašai „Kirppis“ (sendaikčiai). Juose tiesiai iš dėžių buvo pardavinėjami bankrutavusių žmonių daiktai.
Po kiek laiko šios parduotuvės pasitraukė iš pagrindinių gatvių. Vietoj jų buvo kuriamos picerijos ir alaus barai.
Valdžia leido lengvai pradėti savo verslą – tereikėjo patalpų savininkui sumokėti nuomą. Aišku, ir nusipirkti kokių 100 stiklinių, o stalus – iš sendaikčių parduotuvių.
Šio verslo mielai ėmėsi bedarbiai. 1991 metais šalyje buvo 3400 alaus barų, 1992 m. – jau 4500. Į Suomiją atėjo nauja urbanistinė kultūra. Žmonės gėrė ne pasislėpę namie, o ėmė rinktis baruose, nes niekam kitam ir neturėjo pinigų.
Bet ne alaus barai išgelbėjo Suomiją. Valdžia skatino bet kokį piliečių verslą.
Šalies vyriausybė priėmė sunkų sprendimą – devalvuoti Suomijos markę, ir tai davė gerą šansą eksportui. Antra priemonė buvo biudžeto sumažinimas – skaudus smūgis socialinei gerovei.
Bet didžiausias Suomijos ekonomikos garvežys buvo „Nokia“. Pasaulyje prasidėjus informacinių technologijų bumui, „Nokia“ tapo sėkmingiausiu šalies produktu.
Gerai kaip buvo – nebus
Vyriausybė piliečiams apie krizę kalba be pagražinimų. Daugiau analizės, mažiau panikos – tokia jos taktika.
„Prognozuojame, kad ši krizė nebus tokia sunki kaip ankstesnė, tik trauksis labai lėtai. Buvusią krizę vaizduoja raidė „V“, dabartinę – raidė „L“. Ekonomika nebepasieks buvusių aukštumų, bet jos nuosmukį iškęsime lengviau“, – drąsina tautą vienas populiariausių šalies ekonomistų, „Aktios“ banko analitikas Timo Tyrvainenas.
Paprasti žmonės šalyje šiandien beveik nejaučia krizės. Jie gyvena lyg milžino pauksnėje, pasitikėdami vyriausybės kompetencija.
Mokesčius reikia mažinti
Ar tai įmanoma, kai spaudžia krizė? – nustebtų lietuviai.
Suomiams ši misija įmanoma. Dvejus metus valdžioje esanti konservatorių partija visada buvo linkusi mažinti mokesčius. Dar prieš krizę pajamų mokesčiai, nepriklausomai nuo uždarbio, mažėdavo – 1 proc. per metus. Suomių piniginėje kas mėnesį likdavo 20-30 eurų daugiau.
Krizės metu vyriausybė pasirinko taktiką ir toliau mažinti mokesčius. Pavyzdžiui, iki šiol į pensijų fondą dalį mokesčių mokėjo darbovietė, dalį – pats darbuotojas, trečią dalį – valstybė.
Dabar valstybė prisiėmė darboviečių naštą pati. Tai kainuos apie 1 mlrd. eurų. Bet šį praradimą vyriausybė nusprendė kompensuoti 10 proc. pakeldama alkoholio ir energinių produktų kainą.
Neperka popieriaus, telefonų
Suomijos ekonomika traukiasi dėl smukusio eksporto. Medžio ir popieriaus gamybos apimtis sumažėjo 30 proc. Fabrikai dirba tik 67 proc. pajėgumu, darbo neteko kas ketvirtas darbuotojas.
„Nokia“ iki metų pabaigos atleis 700 darbuotojų, nes siekia sutaupyti 700 mln. eurų.
68 000 „Nokia“ darbuotojų užsienyje ir 16 000 Suomijoje kasdien patiria netikrumo jausmą. Šiais metais pasaulyje bus parduota 10 proc. mažiau mobiliųjų telefonų nei prieš metus. Vadinasi, nereikės 100 mln. telefonų.
„Nokia“ pasilieka mažiau modelių, mažina kelionių, supaprastina darbo organizavimą ir nebekelia algų. Atleistiems iš darbo žmonėms išmokamas 5-15 mėnesių atlyginimas.
Aišku, kad dabar „Nokia“ Suomijos neišgelbės. Reikia rasti kitų sėkmės kelių.
Savas verslas? Jokių problemų
Suomija nepalieka savo piliečių likimo valioje, kai šie su išeitine pašalpa uždaro buvusios darbovietės duris.
Įkurta pirmos pagalbos biurų, kurie bedarbiui pataria, kur investuoti gautą pašalpą. Dažniausiai žmonės skatinami imtis savo verslo. Ir vėl, kaip 1991 metais, mažajam verslui – jokių biurokratinių kliūčių.
Svarbiausia – rasti gerą idėją. Suomių problema – kad jie niekad nepasižymėjo fantazija, o yra linkę daryti tai, ką daro kaimynas.
8 žmonės iš 10-ties nori ką nors pardavinėti. Jiems juoką kelia patarimas įkurti, pavyzdžiui, įmonę, kuri pageltusią namo veją nudažytų žaliai.
Bet pirmosios pagalbos biurų darbuotojai sako, kad tik naujos, netikėtos idėjos sulauks sėkmės. Kavinių kūrimas neperspektyvus, nes jau dabar Suomijoje yra 2 mln. vietų kavinėse – užteks visai šaliai.
Dirbančių – kasmet mažiau
Didžiausia problema, kurios šiandien nepajėgia išspręsti Suomija, – kaip pakelti ekonomiką, jei vis mažėja dirbančiųjų?
2008 metais Suomija buvo pasiekusi rekordą – dirbo apie 2,5 mln. žmonių.
Bet dabar kiekvienais ateinančiais metais darbo vietas paliks po 17 tūkst. žmonių. Ne dėl etatų mažinimo, o dėl pensinio amžiaus. Pokario „vaikų bumo“ karta jau nori ilsėtis. O kas uždirbs jiems pensijas?
Šią žiemą paslidinėjęs Laplandijoje, premjeras Matti Vanhanenas grįžo į darbą su genialia idėja – pensinį amžių nuo 63 metų pailginti iki 65-erių. Ir dėl to vos neprarado posto.
Įsiutę suomiai pakėlė galvas – ne! Niekas nebenori dirbti ir iki 63 metų, vis dažniau į pensiją išeina 60-ties, nes pensijos ramiai gali laukti gaudami solidžią išankstinę pensiją.
Suomiai juokauja, kad jų pensijų sistemą šalyje supranta tik kokie 5 žmonės. Bendra taisyklė yra ta, kad per darbo metus suomis užsidirbo pensiją, kuri siekia 1,5 proc. algos. Tad išdirbęs 40 metų jis gaus 60 proc. buvusios algos ir krūvą lengvatų.
Todėl jie brangiai kainuos visuomenei. Senelių priežiūra namie, senelių namai, gydymo išlaidos – iš ko tai finansuos visuomenė, jei nesurinks pinigų į biudžetą? Ir kiek ilgai užteks pinigų?
Paskola – gerovei išsaugoti
Pinigų neužteks. Kad senelių nereikėtų išvežti rogutėmis, jauni žmonės nepatrūktų dirbdami, o vidurinė karta mėgautųsi įprasta gerove, Suomija ekonomikos krizei įveikti ketina skolintis 30 mlrd. eurų.
Bet suomiai turi vieną blogybę – jie įpratę grąžinti paskolas. Tam reikės daugiau dirbti ir surinkti daugiau mokesčių. Bet jei mokesčius vyriausybė padidins, žmonės nebeturės motyvacijos dirbti.
Kam dirbti, jei šalyje nedirbantis iki šiol gyvena ne blogiau už dirbantį?
Suomiai juokauja, kad jie patys tapo susikurtos socialinės gerovės įkaitais.
Šiaurietiškos gerovės saulėlydis
Suomijos ekonomistai prognozuoja, kad sunkiausi laikai šalies laukia po krizės. Atgimimas būsiąs sunkus. Juk ir paskolos vieną dieną baigsis.
Kai 1993-2007 metais Suomijos ekonomika per metus augdavo 3,8 procento, turtingose pasaulio šalyse – tik apie 2 procentus. Tos šalys liko turtingos, bet nepasiturinčių žmonių padėtis blogėjo. Suomija, atvirkščiai, per tuos metus sukūrė stabilią gerovę visai tautai.
Geriausiomis ekonomistų prognozėmis, įveikus krizę ekonomika Suomijoje augs tik po 1-2 proc. per metus.
Tai reiškia, kad šiaurietiškas gerovės modelis Suomijoje bus sugriautas. Nebebus stabilumo, didės nusikalstamumas.
Suomiai ruošiasi tam, kad po tamsios krizės nakties išauš pilkas poliarinės nakties rytas.