Po kruvinų neramumų padėtis Moldovoje nurimo (atnaujinta 11 val. 40 min., nuotraukos, video)

Po kruvinų neramumų Moldovos sostinėje Kišiniove žinybos, jų pačių teigimu, vėl kontroliuoja padėtį. Gausios policijos pajėgos naktį į trečiadienį įspėjamaisiais šūviais iš miesto centro išvaikė demonstrantus. Suimta daug žmonių.

Per didelius neramumus antradienį liepsnojančiame parlamente žuvo mažiausiai viena moteris. Žiniasklaida, remdamasi medikais, praneša apie 100 sužeistųjų.

Kišiniove policija naktį į trečiadienį šturmavo demonstrantų užimtą parlamento pastatą. Dauguma demonstrantų parlamentą paliko antradienio vakarą. Protestuotojai ir opozicija paskelbė apie naujus protestus trečiadienį. Jie kaltina valdžią suklastojus sekmadienį vykusių parlamento rinkimų rezultatus.

Taikūs protestai peraugo į smurtą antradienį, kai protestuotojai užėmė parlamento ir prezidentūros pastatus, kuriuos nusiaubė, degindami pro langus išmestus baldus ir kompiuterius.

Dauguma demonstrantų išsiskirstė atėjus nakčiai, pažadėję trečiadienį tęsti protestus. Kadenciją baigiantis komunistas prezidentas Vladimiras Voroninas apkaltino protestuotojus mėginus surengti valstybės perversmą.

Moldovos valdančioji Komunistų partija pirmoji grįžo į valdžią po Sovietų Sąjungos žlugimo. Ji taip pat triuškinama persvara laimėjo savaitgalį vykusius parlamento rinkimus, surinkusi daugiau nei pusę šios neturtingiausios Europoje šalies piliečių balsų, rodo oficialūs rinkimų rezultatai.

Tačiau liberalioji opozicija pareiškė, kad rinkimai buvo suklastoti, o apie 15 tūkst. demonstrantų, daugiausia jaunuolių, antradienį antrąją dieną iš eilės išėjo protestuoti į gatves.

Nors policija panaudojo vandens patranką ir ašarines dujas, tačiau protestuotojai sugebėjo įsibrauti į prezidentūrą ir iškėlė ant jos Europos Sąjungos (ES) vėliavą.

Medikų duomenimis, per susirėmimus buvo sužeista maždaug šimtas protestuotojų ir policijos pareigūnų.

V.Voroninas perspėjo protestuotojus, kad vyriausybė gali panaudoti prieš juos jėgą.

„Parodysime, kad Moldovoje yra jėga, kuri imsis griežtų priemonių, kad apsaugotų šalies valstybingumą nuo saujelės fašistų, apsvaigusių nuo pykčio ir mėginančių surengti valstybės perversmą“, - prezidentas sakė televizijos parodytame kreipimesi į tautą.

V.Voroninas taip pat paragino „Vakarų struktūras įsikišti sprendžiant šią padėtį“. Jis smerkė protestuotojus už „necivilizuotus metodus, tarp jų smurtą, vandalizmo aktus valstybinėse įstaigose ir valstybės simbolių niekinimą“.

Susirinkusiems užsienio šalių ambasadoriams prezidentas priminė, kad Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojai „pripažino balandžio 5 dieną vykusius rinkimus laisvais ir sąžiningais“.

Opozicija atrodė nustebinta protestų, kuriuos inicijavo jaunimo grupės, o ne ilgiau veikiančios politinės frakcijos, tačiau pareiškė, jog tokie veiksmai bus tęsiami, kol bus patenkinti jų reikalavimai.

Liberalų demokratų partijos lyderis Vladas Filatas sakė, kad jis ir kiti liberaliosios opozicijos lyderiai surengė derybas su vyriausybe, tačiau neįstengė susitarti dėl pagrindinio reikalavimo - perskaičiuoti rinkimų balsus.

„Oficialaus atsakymo negavome. Taigi mūsų veiksmai bus tęsiami. Taip pat raginame mūsų šalininkus elgtis civilizuotai ir nepasiduoti provokacijoms“, - sakė jis.

Tarptautinės bendruomenės lyderiai paragino Moldovą išlaikyti rimtį.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas paragino „visas šalis susilaikyti nuo smurto ir išsaugoti ramybę“.

„Vyriausybės pastatų niokojimas nepriimtinas, - savo ruožtu sakė ES užsienio politikos vadovas Javieras Solana. - Ne mažiau svarbu užtikrinti neatsiejamą teisę į taikių demonstrantų susibūrimus“.

ESBO saugumo ir žmogaus teisių institucijos taip pat „besąlygiškai smerkia smurtą“, nurodoma ESBO misijos Moldovoje pranešime, kuriame visos konflikto šalys raginamos „elgtis santūriai“.

Protestai Moldovoje prasidėjo pirmadienį, kai tūkstančiai žmonių susirinko Kišiniovo centre. Šią akciją inicijavo jaunimo vadovaujama protestuotojų grupė, pasivadinusi „Aš esu antikomunistas“.

V.Voronino vadovaujama Moldovos komunistų partija (PCRM) parlamento rinkimuose pelnė apie 50 proc. rinkėjų balsų. Pasak ESBO, šie rinkimai atitiko „daugumą“ tarptautinių normų.

Komunistai, kurie žadėjo sukurti „Europietišką Moldovą“, tačiau taip pat išlaikyti draugiškus santykius su Maskva, atėjo į valdžią 2001 metais ir buvo perrinkti 2005 metais.

Moldova - daugiausia žemės ūkio šalis, turinti 4,3 mln. gyventojų. Šioje šalyje vidutinis darbo užmokestis tesiekia 253 dolerius (apie 653 litus) per mėnesį. Daugiau nei ketvirtadalis darbingų Moldovos gyventojų dirba užsienyje, o jų siunčiamos lėšos yra gyvybiškai svarbios šalies ekonomikai.