Nors demonstrantų susirėmimai su policija trečiadienį aprimo, opozicija
žada tęsti protestus, jei nebus įvykdytas jų reikalavimas surengti naujus
rinkimus, o valdžia - areštus.
Demonstrantų susirėmimuose su policija vienas žmogus žuvo ir keli šimtai
buvo sužeisti. Manifestantai reikalavo susivienyti su Rumunija ir iškėlė
virš prezidento administracijos pastato Europos Sąjungos vėliavą.
Trečiadienio naktį policijos specialiosios paskirties būrys susigrąžino
minios užimtų pastatų kontrolę. Prieš tai riaušių dalyviai išplėšė
prezidento administraciją ir padegė parlamentą.
Rusijos parlamentas įžvelgė Kišiniovo įvykiuose ES ir NATO
mėginimą per Rumuniją pakirsti Moldovos suverenitetą ir sustiprinti vietos
Rumunijai lojalią opoziciją.
Maskvos remiamas prezidentas komunistas Vladimiras Voroninas, kurio
pergalė sekmadienį parlamento rinkimuose oponentams tapo akstinu antradienį
šturmu paimti vyriausybės pastatus, įspėjo esąs pasiryžęs imtis griežtų
priemonių.
V.Voroninas paskelbė Rumunijos ambasadorių nepageidaujamu asmeniu ir
atnaujino vizų režimą su šia šalimi. Moldovos ambasadorė Bukarešte buvo
atšaukta į Kišiniovą pasikonsultuoti.
„Su visais vykstančiais pas mus procesais susijusi Rumunija... Rumunijos
įtaka labai didelė, ir jaučiamas labai rimtas agentų darbas“, - cituoja
prezidento žodžius „RIA-Novosti“.
Pasak prezidento, „riaušių rėmėjai“ jau paliko šalį, bet „118 organizatorių sulaikyti“.
„Turtingiausi šių įvykių rėmėjai jau išvažiavo iš šalies“, - sakė
V.Voroninas, kalbėdamas susitikime su pilietinės visuomenės atstovais
Vyriausybės rūmuose.
Kaip praneša Moldovos VRM, tarp sulaikytų protesto akcijos dalyvių yra ir
Rusijos žurnalo „New Times“ korespondentė Natalija Morar. Beje, kaip praneša
agentūra „Interfax“, N.Morar vyras Ilja Barabanovas, esantis Rusijoje,
nepatvirtina informacijos, kad ji areštuota.
Rumunijos URM pavadino V.Voronino žodžius „provokacija“.
„Šis kaltinimas yra provokacija. Nepriimtina, kad komunistų valdžia
Kišiniove verstų atsakomybę už Moldovos Respublikos vidaus problemas
Rumunijai“, - sakoma Rumunijos URM pareiškime.
Drauge Bukareštas pareiškia, kad neketina įvesti apribojimų Moldovos
piliečiams atvykti į šalį.
Kai kurie mitinguotojai reikalavo, kad Moldova prisijungtų prie
Rumunijos. Atkreipęs į tai dėmesį, V.Voroninas pažymėjo, kad iki šiol tam
tikra gyventojų dalis tebesilaiko „didžiosios Rumunijos“ idėjos.
Dauguma demonstrantų, išėjusių į Kišiniovo gatves su Moldovos, Rumunijos
ir ES vėliavomis buvo studentai antikomunistai.
Analitikai teigia, kad neramumai gali tęstis.
„Mes manome, kad demonstracijos vyks dar kelias dienas, galbūt su
griežtesniais reikalavimais. Vyriausybė kaltina opoziciją demonstracijų
organizavimu, bet iš tikrųjų jos buvo daugiau spontaniškos, jose dalyvavo
daugiausia studentai“, - sakė „Reuters“ analitikė Joanna Gorska iš „Eurasia Forecasting“.
Opozicijos - trijų prorumuniškos pakraipos partijų - lyderiai pasmerkė
minios veiksmus, bet reikalauja naujų parlamento rinkimų ir pranašauja
masines akcijas visoje šalyje. Jie kaltina valdžią sulaužius pažadą
perskaičiuoti rinkėjų balsus.
Didžiausias per pastarąjį dešimtmetį smurto protrūkis Kišiniove gali
apsunkinti pastangas sureguliuoti „įšaldytą konfliktą“ tarp Moldovos ir
atskilusios nuo jos rusakalbės Padniestrės.
Maskva laiko save pagrindine jų derybų tarpininke, o pačią Moldovą - savo
įtakos zona.