Rusijos sprendimas pasiųsti savo pajėgas į Gruziją praėjusių metų
rugpjūtį parodė, kokia gali būti pažeidžiama padėtis šalyse, kurias ES laiko
savo „kaimynėmis“. Nuo to laiko Bendrija skiria ypač didelį dėmesį šio
regiono stabilumui stiprinti.
Kovą vykusiame susitikime ES lyderiai nusprendė padidinti finansinę
pagalbą Moldovai, Gruzijai, Ukrainai, Armėnijai, Azerbaidžanui ir
Baltarusijai, inicijavę vadinamąjį Rytų partnerystės projektą, kuriuo
siekiama padėti vystyti šių šalių ekonomiką ir stiprinti demokratiją. Be to,
kai kurios iš šių šalių pačios tikisi kada nors tapti Bendrijos narėmis.
Šį procesą turi dar labiau paspartinti šešių minėtų kaimyninių šalių
lyderių pakvietimas dalyvauti gegužės 7 dieną Prahoje vyksiančiame viršūnių
susitikime.
Reaguodama į šiuos planus Maskva, kurios politinį svorį buvusioje
europinėje Sovietų Sąjungos erdvėje tikisi sumažinti ES, griežtai pasisako
prieš Vakarų šalių mėginimus plėsti savo „įtakos zoną“ Rusijos „žaidimų
aikštelėje“.
Kuriant Rytų partnerystės koncepciją rimtų abejonių buvo kilę tik dėl
Baltarusijos, kurios autokratiškas prezidentas Aleksandras Lukašenka yra
vadinamas paskutiniuoju Europos diktatoriumi. Šios šalies dalyvavimas
naujojoje ES iniciatyvoje labiausiai siejamas su Minsko pažanga demokratijos
srityje.
Tačiau apžvalgininkai pažymi, jog dėl Moldovos komunisto prezidento
Vladimiro Voronino grasinimų jėga užgniaužti šalyje kilusius protestus, taip
pat Kišiniovo kaltinimų, kad šiuos neramumus galėjo pakurstyti ES narė
Rumunija, Rytų partnerystės projekto įgyvendinimas tapo daug keblesnis nei
manyta anksčiau.
Iš šešių kaimynių Moldova buvo laikoma „didžiausia Rytų partnerystės
viltimi“, sakė Londone įsikūrusios Europos užsienio ryšių tarybos ekspertas
Nicu Popescu (Niku Popesku).
„Tai gali sugadinti visą programą..., nes juo labiau autoritarinės tampa
tokios šalys kaip Moldova, juo labiau (tikėtina) kad Rytų partnerystės
viršūnių susitikimas taps ES lyderių ir krūvos autokratų susitikimu“, -
pridūrė jis.
Savo ruožtu irgi Londone veikiančio Europos reformų centro direktorius
Tomas Valasekas sakė, jog „tai nėra išsvajotos sąlygos, kurių čekai tikėjosi
rengdamiesi pradėti Rytų partnerystės projektą.
Čekija šiuo metu pirmininkauja ES ir organizuos viršūnių susitikimą,
kuriame bus oficialiai paskelbta apie Rytų partnerystės programos
įgyvendinimo pradžią.
Tačiau Moldova nėra vienintelė ES „partnerė“, kurią sudrebino neramumai.
Rinkimų laukiančioje Ukrainoje, kuri taip pat turėtų tapti svarbia ES
iniciatyvos rėmėja, nesiliauja žūtbūtinė politinė kova, kurią dar labiau
skatina pasaulinės ekonomikos krizės padariniai.
Be to, „kol sulauksime gegužės 7 dienos, Gruziją taip pat tikriausia gali
apimti nestabilumas“, sake T.Valasekas.
Ketvirtadienį į Tbilisio gatves išėjo dešimt tūkstančių protestuotojų,
kurie paragino atsistatydinti prezidentą Michailą Saakašvilį ir sakė
tęsiantis pilietinio nepaklusnumo akcijas tol, kol jis pasitrauks iš
posto..
Pasak T.Valaseko, šiuo metu atrodo, kad partnerystės programos startas
nebus lengvas, tačiau pastarieji įvykiai dar labiau pabrėžia, kai svarbu
vystyti tokią iniciatyvą.
Čekija, kurios dabartinė vyriausybė po ES ir rytinių kaimynių lyderių
susitikimo baigs darbą, nes šalies parlamentas pareiškė jai nepasitikėjimą,
neplanuoja atidėti šio susitikimo, sakė vyriausybės atstovas.
Pasak jo, pakvietimai į šį renginį bus išsiųsti „paskutinę minutę“.
N.Popsecu paragino Bendriją paspartinti tempą, jeigu ji tikisi atremti
Rusijos užmojus regione, į kurį Maskva pastaraisiais metais reiškė aiškias
pretenzijas.
Ekspertas paragino ES pasiųsti į Moldovą aukšto lygio delegaciją, kuri
paremtų Bendrijos raginimus „valdžios institucijoms gerbti visas
konstitucines laisves“ ir atkurti normalius santykius su Rumunija.
Pasak jo, jeigu Maskvai bus leista pasinaudoti jos turimu pranašumu,
Moldova gali tapti „patogesne sąjungininke Rusijai“, o ne ES.
Konfliktų ekspertas iš Belgijos Tanguyis Struye sakė,
kad nestabilumą kursto Rusijos ir Europos „žaidimas dėl įtakos“ šiame
regione, kuriame taip pat veikia JAV ir Turkija.
Kad ir kokie yra Rytų partnerystės programos tikslai, „nestabilumas
tęsis“ dėl energetikos interesų šiame regione, „kol nebus jokio galių
susitarimo“ leisti šalims pačioms spręsti savo likimą, sakė jis.