Rusija įtikinėja sąjungininką pasekti jos pavyzdžiu ir pripažinti
separatistinių Abchazijos ir Pietų Osetijos suverenitetą. Gruzijos mėginimas
pernai rugpjūtį susigrąžinti pastarosios kontrolę virto penkių dienų karu,
per kurį Rusijos tankai sustojo tik už keliasdešimties kilometrų nuo
Tbilisio.
Sekdama Maskvos pavyzdžiu separatistų nepriklausomybę pripažino tik
tolima Nikaragva, o Minskas atidėlioja sprendimą, gaudamas iš Rusijos
paskolų,, kurias analitikai vertina kaip politinį mokestį.
Tuo pačiu metu A.Lukašenka daro reveransus ES, kuri kritikuoja Rusiją už
karą Gruzijoje.
ES metų metais smerkia Baltarusiją už žmogaus teisių pažeidimą, bet
pastaruoju metu įžvelgia čia pažangos ir net sustabdė draudimą išduoti vizas
A.Lukašenkai.
„Valdžios laukia sunkus pasirinkimas: pripažinti ar nepripažinti
Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę, - sakė agentūrai „Reuters“
vienas žinomiausių A.Lukašenkos kritikų Aleksandras Milinkevičius. - Valdžia
turi nuspręsti, su kuo bus Baltarusija: su Rytais ar su Vakarais“.
Prezidento varžovas per ankstesnius rinkimus tai pavadino egzaminu
A.Lukašenkai.
„Tai lakmuso popierėlis - ar rimtai Baltarusijos valdžia nori pagerinti
santykius su Europos Sąjunga ir ką paaukoti ji gali dėl to“, - sakė
A.Milinkevičius.
JAV atstovai pavadino Baltarusijos lyderį „paskutiniu Europos
diktatoriumi“ ir, kaip ir ES, apkaltino jį persekiojant opoziciją ir
nepriklausomas žiniasklaidos priemones bei klastojant rinkimų rezultatus.
Tačiau po aštraus ginčo su Maskva ir Rusijos dujų pabrangimo Baltarusijai
2007 metais A.Lukašenka nusprendė susitaikyti su Vakarais. Minskas paleido į
laisvę politinius kalinius ir leido vėl tęsti kai kurių opozicijos
laikraščių leidybą.
Atsakydama į tai ES sustabdė sankcijas ir įtraukė Baltarusiją į Rytų
partnerystės programą, pagal kurią kai kurioms Nepriklausomų Valstybių
Sandraugos šalims bus suteikta kelių šimtų milijonų eurų pagalba.
Jeigu A.Lukašenka bus pakviestas į Rytų partnerystės šalių vadovų
susitikimą Prahoje gegužės 7 dieną, tai gali būti jo pirmasis per dešimt
metų oficialus vizitas į Vakarus.
Dar prieš pusmetį A.Lukašenka žadėjo, kad pernai išrinktas jo
kontroliuojamas parlamentas išnagrinės Abchazijos ir Pietų Osetijos
pripažinimo klausimą.
Tačiau šis klusimas taip ir nebuvo įtrauktas į darbotvarkę.
„Aplink Lukašenka yra daug gana nedemokratiškų žmonių, bet gana
pragmatiškų, kad neužtrenktų lango, praverto į Vakarus... Ir šie žmonės
pasirengę lėtai, be sukrėtimų keisti valdžios sistemą“, - sakė agentūrai
„Reuters“ politologas Aleksandras Klaskovskis.
„Be to, Lukašenka supranta, kad Rusijos imperinės ambicijos - tai
nuolatinė grėsmė Baltarusijos nepriklausomybei ir pagrindinė grėsmė jos
paties valdžiai“, - sakė jis.
Tačiau susierzinusi dėl Baltarusijos lyderio manevrų Rusija turi
pakankamai spaudimo svertų Minskui.
„(Gruzijos regionai) gali būti pripažinti rudenį ar artėjant metų
pabaigai, kai vėl iškils Rusijos dujų kainos klausimas“, - sakė
politologas.
„Tačiau aš manau, pats A.Lukašenka, žinoma, norėtų išvengti šio
pripažinimo“, - pridūrė jis.
Neseniai per vizitą į Minską ES užsienio politikos vadovas Javieras
Solona įspėjo A.Lukašenką nepripažinti Gruzijos
separatistų. Maskva tučtuojau sureagavo: URM apkaltino Briuselį kišantis į
Baltarusijos vidaus reikalus.
Rusija suteikė Baltarusijai ilgalaikes 1,5 mlrd. dolerių paskolas ir žada
skirti naujų išaugusioms dujų kainoms padengti. Šaliai labai reikia
pagalbos: sumažėjus paklausai dėl krizės Baltarusijos eksportas per
pirmuosius metų mėnesius sumažėjo 45 procentais.
Opozicija įspėja apie pavojus. „Skolų duobė, į kurią mes krintame,
ekonominė priklausomybė nuo Rusijos labai pavojingos. Visiška ekonomikos
priklausomybė nuo kitos šalies - tai Baltarusijos suvereniteto pabaiga“, -
sakė A.Milinkevičius.
Tuo pat laiku, kai buvo suteiktos Rusijos paskolos, Minskas gavo beveik
2,5 mlrd. dolerių paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo. Dėl šios
aplinkybės, analitikų nuomone, pagerėjo santykiai su ES.
„Europos Sąjungos parama buvo svarbi, kad būtų suteikta šį paskola“, -
sakė agentūrai „Reuters“ vienas Vakarų diplomatų.