Interviu laikraščiui „Novaja gazeta“, kuriame dirbo Ana Politkovskaja, nužudyta 2006 metais, dienos šviesą išvydo trečiadienį. Dar viena „Novaja
gazeta“ reporterė Anastasija Baburova žuvo nuo samdyto žudiko kulkos už
poros kilometrų nuo Kremliaus.
D.Medvedevo sekretorė spaudai Natalija Timakova sakė, kad interviu buvo
„prezidento iniciatyva“, jis norėjo pareikšti „moralinę paramą“ laikraščio
„Novaja gazeta“ redakcijai.
„Novaja gazeta“ griežtai kritikavo D.Medvedevo pirmtaką Vladimirą Putiną
- iš pradžių kaip prezidentą, o paskui ir kaip ministrą pirmininką.
V.Putinas nedavė interviu laikraščiui „Novaja gazeta“, ne taip, kaip jo
pirmtakas, pirmasis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas.
D.Medvedevas priėmė Kremliuje „Novaja gazeta“ bendraturtį, Sovietų
Sąjungos reformatorių Michailą Gorbačiovą ir pareiškė užuojautą dėl
A.Baburovos žūties. A.Baburovą nušovė samdytas žudikas, prieš tai nušovęs
advokatą Stanislavą Markelovą, gynusį teismuose „Novaja gazeta“ interesus.
A.Politkovskaja griežtai kritikavo V.Putiną už karą Čečėnijoje.
Pareigūnai sako, kad jos nužudymas buvo organizuotas iš užsienio,
siekiant diskredituoti Rusijos valdžią. Keli įtariamieji A.Politkovskajos
nužudymu buvo sulaikyti, bet vasarį juos išteisino prisiekusiųjų teismas.
D.Medvedevas tikino, kad Rusijos stabilumas negali būti
demokratijos pakaitalas.
Paklaustas, ar rusai iš esmės aukoja demokratiją ekonominės gerovės
vardan, Rusijos lyderis atsakė, kad tokio sandėrio būti negali, ir tvirtino,
kad demokratija šalyje jau įsigalėjusi.
„Jokiomis aplinkybėmis negalima priešpastatyti stabilaus ir sėkmingo
gyvenimo politinių teisių ir laisvių visumai", - sakė D.Medvedevas.
Prezidentas taip pat pažymėjo, kad demokratija yra „istorinė kategorija
ir priminė, kad pagrindinių demokratijos institucijų atsiradimas Rusijoje
daugeliui rusų kažkuriuo metu sutapo su labai sunkiais politiniais ir
ekonominiais 10-ojo dešimtmečio procesais ir kad jiems tai buvo labai sunkus
metas.
„Tai paveikė paties termino suvokimą. Tačiau tai veikiau yra asmeninė
patirtis, o ne požiūris į (šį) institutą apskritai", - galvoja prezidentas.
„Todėl nemanau, kad mums reikia reabilituoti demokratiją. Demokratija
buvo, yra ir bus", - pažymėjo jis.
Valdant D.Medvedevo pirmtakui Vladimirui Putinui, Rusijos ekonomika
kelerius metus sparčiai augo, tačiau Vakarai kritikavo Maskvą dėl ekonominio
stabilumo kūrimo demokratijos sąskaita.
Kai prezidentu gegužės mėnesį tapo teisininko išsilavinimą turintis
D.Medvedevas, liberalių pažiūrų analitikai vylėsi, kad jis pastūmės Rusiją
demokratinių reformų keliu, tačiau kol kas realių permainų ženklų beveik
nėra.
Vis dėlto stebėtojai visada labai atidžiai stebėdavo D.Medvedevo ir dabar
įtakingą premjero postą užimančio V.Putino santykius, norėdami pastebėti
skilimą šiame valdančiajame tandeme.
D.Medvedevas taip pat įsteigė patariamąją grupę, kurioje dirba
pagrindiniai Rusijos teisių gynėjai ir liberalių pažiūrų analitikai,
patarinėjantys socialiniais klausimais. Tai laikoma dar vienu atsargiu
liberalių tendencijų ženklu.
„Jie turi daug klausimų. Ir ne visada norima atsakyti į tuos klausimus.
Tačiau kaip tik dėl to mūsų susitikimai turi būti sistemingo pobūdžio", -
sakė jis.
D.Medvedevo sekretorė spaudai sakė, kad interviu kalbama apie pilietinę
visuomenę, kovą su korupcija ir teismų reformą - temomis, kurias prezidentas
vadina pirmiausia spręstinomis.
Be A.Baburovos ir A.Politkovskajos, „Novaja gazeta“ neteko dar dviejų
reporterių, rašiusių apie korupciją ir žmogaus teisių laikymosi problemas:
2000 metais nužudyto Igorio Domnikovo, o 2003 metais Jurijus Ščekočichino,
kuris mirė paslaptingomis aplinkybėmis.