Pasak krikščionių lyderių, prieš invaziją, per kurią buvo nuverstas
diktatorius Saddamas Husseinas, šalyje gyveno 800 tūkst.
krikščionių. Dabar per šešerius metus iš šalies išvyko 250 tūkst. šios
religinės bendruomenės narių.
„Irakiečių krikščionių padėtis yra labai pažeidžiama ir Irakas negali
vienas jos spręsti. Tai bendras uždavinys“, - Prancūzijoje seminare pareiškė
Abdulas Mahdi, pats priklausantis didžiausiai Irako
religinei bendruomenei - šiitams.
„Krikščionys - tai neatskiriama Irako dalis. Reikia padėti Irakui, reikia
padėti krikščionims likti Irake“, - pareiškė jis Paryžiaus tarptautinių
ryšių instituto konferencijos delegatams.
Visos Irake gyvenančios religinės ir etninės bendruomenės patyrė
sukilėlių ir religinių grupuočių smurtą. Kai kuriuose šalies regionuose
krikščionys tapo nusikaltėlių ar islamo ekstremistų taikiniu.
Viena didžiausių krikščionių bendruomenių gyveno šiauriniame Mosulo
mieste, tapusiame palankia terpe siautėti sukilėlių smurtui.
Praėjusiais metais į miestą buvo nusiųstos sustiprintos policijos
pajėgos, kad būtų apsaugotos čia likusios krikščionių šeimos po to, kai jos
susilaukė grasinimų, o jų namai ir bažnyčios buvo nusiaubtos. Tačiau kol kas
neatrodo, kad pabėgėliai ruošiasi grįžti.