Toks žingsnis žengtas susirūpinus dėl nusistatymo prieš Izraelį
ir Vakarų pasaulį nuotaikų. Be to, konferencijoje kalbės Irano
prezidentas, paneigęs holokausto istoriškumą.
Ši konferencija skirta apžvelgti pasiekimus kovoje prieš
rasizmą nuo paskutinio forumo, vykusio 2001 metais. Anas
susitikimas baigėsi tuo, kad arabų šalys bandė apibūdinti sionizmą
kaip rasizmą.
Likus mažiau nei dienai iki Durbano konferencijos pradžios, ją
aptemdė politiniai kivirčai tarp Vakarų ir musulmonų tautų.
Galutinės deklaracijos projektas sukėlė nemažai aršių debatų.
Nors jis buvo sušvelnintas ir dauguma nuorodų į Izraelį ir
Artimuosius Rytus buvo pašalinta, musulmonų tautų reikalavimu joje
vis dar yra punktas, kurstantis religinį nepakantumą. Dalis Vakarų
šalių laiko tai žodžio laisvės ribojimu. Jie taip pat nejaukiai
jaučiasi dėl Irano prezidento Mahmoudo
Ahmadinejado dalyvavimo. Jis yra vienintelis valstybės lyderis,
priėmęs kvietimą dalyvauti forume, bei skaitys pranešimą jame.
Jis kadaise pavadino holokaustą mitu, todėl dauguma JT narių
nemano, jog jiems derėtų ten būti tuo atveju, jei tai ir vėl
pasikartotų.
Po JAV valstybės departamento patvirtinimo, kad šalis nesiųs
savo delegacijos į šią konferenciją, pasipylė panašūs pareiškimai
iš kitų šalių, tokių kaip Australija ir Nyderlandai. Didžioji
Britanija siunčia savo delegaciją, tačiau joje nebus nė vieno
aukšto rango atstovo, bei šios šalies diplomatams buvo nurodyta
palikti salę, jei Irano prezidentas ir vėl pradės užgaulioti
Izraelį.