„Aš pabrėžiau, jog tai, kas buvo pasakyta (Irano) prezidento kalboje,
neturi nieko bendra su šios konferencijos esme ir todėl neturėtų būti susiję
ir su jos rezultatais“, - žurnalistams Ženevoje sakė JT žmogaus teisių
vyriausioji komisarė Navi Pillay.
Pasak JT pareigūnės, delegatai neturėtų leisti, kad penkių dienų
Pasaulinė kovos su rasizmu konferencija Durbane būtų „sabotuojama“ dėl
„tokių pasibjaurėtinų vieno asmens“ pastabų.
N.Pillay Irano lyderį Mahmoudą Ahmadinejadą apibūdino kaip „asmenį, kuris paprastai skelbia nemalonius pareiškimus“.
„Ar aš manau, kad jis sužlugdė konferenciją? Aš taip negalvoju, nebent
mes jam leisime tai padaryti“, - sakė komisarė.
„Todėl prašau, kad sutelktumėte dėmesį į... visą reikšmingą darbą, kuris
buvo nuveiktas dėl šios konferencijos“, - pridūrė ji.
JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas, išreiškęs
apgailestavimą dėl Irano lyderio kalbos ir apkaltinęs jį kenkiant
konferencijos tikslams, taip pat mėgino nukreipti visuomenės dėmesį į
svarbiausius susitikimo uždavinius.
Generalinis sekretorius pabrėžė, kad valstybės narės „nuėjo ilgą kelią“,
rengdamos deklaracijos dėl kovos su rasizmu, ksenofobija ir nepakantumu
projektą, kurį turėtų priimti iš susitikimo nepasitraukusios šalys.
„Tai ne proceso pabaiga, tai tėra proceso pradžia. Turime tęsti ir tuo
vadovaudamiesi dirbti toliau“, - žurnalistams sakė Ban Ki-moonas.
Tačiau susitikime su M.Ahmadinejadu prieš Irano lyderio kalbą generalinis
sekretorius sakė jam, jog JT Generalinė Asamblėja priėmė rezoliucijas, kad
„būtų atšauktas sionizmo prilyginimas rasizmui ir dar kartą patvirtinti
istoriniai Holokausto faktai“.
„Tenka tik labai apgailestauti, kad Irano prezidentas neišgirdo mano
raginimo žvelgti į vienybės ateitį“, - sakė Ban Ki-moonas.
M.Ahmadinejadas, kuris anksčiau ragino ištrinti sionistinį darinį iš
žemėlapio, pareiškė, kad 1948 metais „okupuotoje Palestinoje buvo suformuota
visiškai rasistinė vyriausybė“ ir pavadino ją „žiauriausiu ir labiausiai
represiniu rasistiniu režimu“.
„(JT) Saugumo Taryba padėjo stabilizuoti šį okupacinį režimą ir
pastaruosius 60 metų jį rėmė, atrišdama jam rankas toliau vykdyti savo
nusikaltimus“, - sakė Irano lyderis pirmąją konferencijos dieną.
Protestuodami dėl šių pastabų iš konferencijos salės išėjo 23 Europos
Sąjungos (ES) delegatai.
Irano lyderio pareiškimas taip pat sulaukė griežto Vakarų valstybių
lyderių pasmerkimo, o Vašingtonas paragino M.Ahmadinejadą baigti savo
„neapykantos kupiną retoriką“.
JAV prezidentas Barackas Obama „griežtai nesutinka“ su
M.Ahmadinejadu, žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Robertas
Gibbsas.
B.Obamos atstovas pridūrė, jog tai tik patvirtino, kad pirmojo Jungtinių
Valstijų prezidento afroamerikiečio sprendimas nedalyvauti konferencijoje
buvo teisingas.
Australija, Kanada, Izraelis, kai kurios ES šalys ir JAV dar prieš
konferencijos pradžią paskelbė, kad nedalyvaus susitikime. Po M.Ahmadinejado
kalbos Čekija pranešė pasitraukianti iš renginio.
Panaši padėtis susiklostė ir per pirmąją kovos su rasizmu konferenciją,
kuri 2001-aisiais vyko Durbane Pietų Afrikos Respublikoje. Tuomet Izraelio
ir JAV delegatai išvyko iš susitikimo pasipiktinę pasisakymais, kuriuose
sionizmas buvo prilygintas rasizmui.
Susitikimas Ženevoje surengtas siekiant įvertinti pažangą kovoje su
rasine diskriminacija, ksenofobija ir nepakantumu, kuri buvo pasiekta po
2001 metais Durbane vykusios konferencijos.
N.Pillay neseniai pabrėžė, kad prieš aštuonerius metus vykusiame
susitikime iškelti tarptautiniai uždaviniai nebuvo įgyvendinti.