Teisėjas M.Chodorkovskio paklausė, ar jis pripažįsta savo kaltę, praneša
naujienų agentūra „Interfax“.
„Nesu kaltas“, - atsakė M.Chodorkovskis. Savo pareiškimo
pradžioje jis pažymėjo, kad jau buvo atkreipęs teismo dėmesį į jam pateiktų
kaltinimų neaiškumą.
„Kaltinimus man aiškins, bet, vis dėlto, gintis man reikia“, - sakė
M.Chodorkovskis. Pasak jo, kadangi kaltinimai jam nėra aiškūs, jis „spėjo,
kuo yra kaltinamas“.
„Tad toliau ginsiuosi remdamasis savo spėjimu“, - pridūrė jis.
M.Chodorkovskis garsiai skaitė kiekvieną jam pateiktų kaltinimų punktą ir
sakydavo, kad savo kaltės nepripažįsta.
P.Lebedevas pareiškė, kad būdamas sveikos nuovokos ir aiškaus proto
puikiai supranta, kad baudžiamojo kodekso požiūriu „tai yra ne kaltinimai, o
šizofreniška klastotė“.
„Ne, jokiais būdais nepripažįstu“, - į teisėjo klausimą atsakė buvęs
„Menatep“ vadovas.
„Per visą savo gyvenimą išvis niekada nieko negrobiau, nieko
nepasisavinau nei individualiai, nei priklausydamas (kokiai nors)
organizuotai grupei“, - pareiškė jis.
Valstybės kaltintojas Valerijus Lachtinas Chomovnikų teisme paskelbė
kaltinamąją išvadą daugiau kaip prieš savaitę ir baigė ją skaityti praėjusį
ketvirtadienį.
Tada M.Chodorkovskio advokatė Natalija Terechova pareiškė agentūrai
„Interfax“, kad M.Chodorkovskis ir P.Lebedevas nesuprato, kuo jie kaltinami.
„Nuo kaltinimo pateikimo 2007 metų vasario 5 dieną šis kaltinimas
nesuprantamas“, - sakė jis.
Ji papasakojo, kad M.Chodorkovskis pačioje šio proceso pradžioje perdavė
kaltintojams klausimų sąrašą. Buvęs „Jukos“ vadovas klausia, „kas ir kada
pastebėjo, kad trūksta naftos, kuri neva buvo pavogta, kas ir kada dėl jos
atliko patikrinimą, kaip buvo pasisavinama nafta“.
N.Terechova pabrėžė, kad sąvoka „pasisavinimas“ reiškia nusikaltimo
padarymo paslaptį, ir pridūrė: „Kaip galima kalbėti apie paslaptį, kai pats
kaltinimas sako, kad buvo sudaromi sandoriai?“
Apie naują M.Chodorkovskio ir P.Lebedevo veikų tyrimą buvo sužinota 2005
metais, baigiant nagrinėti pirmąją bylą dėl mokesčių nemokėjimo, kurioje
teisiamieji buvo nuteisti po aštuonerius metus kalėti.
Šįkart jie kaltinami „pasisavinus 1998-2003 metais naftos kompanijos
„Jukos“ antrinių akcinių bendrovių „Samaraneftegaz“, „Juganskneftegaz“ ir
„Tomskneft VNK“ naftos už daugiau kaip 892,4 mlrd. rublių ir 1998-2004 metas
legalizavus dalį šių lėšų - 487,4 mlrd. rublių ir 7,5 mlrd. dolerių“, taip
pat 1998 metais pasisavinus „Rytų naftos kompanijos“ akcijų už 3,6 mlrd.
rublių.
Teisiamųjų nuomone, juos mėginama nuteisti du kartus už vieną veiką, nes
„naftos vogimu“ Generalinė prokuratūra vadina jos pardavimą pagrindinės
kompanijos antrinėms įmonėms mažesne kaina, leidžiančia bendrovei „Jukos“
sumažinti mokesčius.
Kai dėl „Rytų naftos kompanijos“ privatizacijos, tai 10 metų senaties
terminas dėl jos baigėsi pernai.