25 metų Somalio gyventojas Dahiras Mohamedas Hayeysi telefonu britų korespondentui Mohamedui Oladui Hassanui išklojo, kodėl jis tapo piratu.
D.M.Hayeysi su pasididžiavimu pabrėžia, kad daugelis Chararderos miesto gyventojų jį ir jo sėbrus laiko didvyriais, nes jie savo turtais dalijasi su vietiniais bėdžiais.
„Buvau žvejys ir mano šeima buvo skurdi - gyvenimas priklausė nuo to, kas pakliūdavo į tinklą“, - pasakojimą pradėjo somalietis. Prie piratų gaujos jis sugalvojo prisijungti 2006 metais. „Grupė mūsų kaimo žvejų ėmė ginkluotis. Vienas iš vyrų man pasakė, kad jie nori grobti laivus, kurie plėšia mūsų jūros turtus“, - aiškina piratas.
D.M.Hayeysi sako supratęs, kad tai yra jo pareiga valstybei, kurios vykdymas yra gerai apmokamas: „Paėmiau ginklą ir prisijungiau prie jų“.
„Dabar aš turiu du visureigius, prabangų automobilį, o mieste pradėjau savo verslą“, - giriasi banditas, gyvenantis piratų irštva tapusiame Chararderos mieste.
Kadaise D.M.Hayeysi daug žvejodavo - pagautos žuvies užtekdavo ir maistui, ir parduoti turguje. Tačiau nelegali užsieniečių žvejyba Somalio pakrantėse ir slaptas nuodingų medžiagų skandinimas, negrįžtamai paveikė vietinių žmonių gyvenimą - žuvies ištekliai smarkiai sumenko.
„Neturėjau kito pasirinkimo - tik prisijungti prie savo kolegų“, - tikino BBC pašnekovas.
Pirmas jo bandymas atakuoti laivą buvo 2007 metų vasarį. „Mes užgrobėme Pasaulio maisto programos laivą su 12 žmonių įgula. Kiek pamenu, jo pavadinimas buvo „MV Rozen“. Laivą paleidome po dviejų mėnesių, kai gavome išpirką“.
Pirmosios ir visų kitų už laivus gautų išpirkų piratas neatskleidžia.
„Mano noras yra gauti daug pinigų, kad galėčiau gyventi geresnį gyvenimą. Noriu tik padidinti savo grynųjų santaupas, o tada vesti“, - savo planus ir norus atskleidžia somalietis ir tikina, kad vedęs nebepiratautų. Jis sako, kad piratavimas yra ne vien pinigai, tai - rizika ir sunkumai.
„Kartais jūroje medžiodamas laivus praleidi mėnesius ir nieko nepeši. Kartais išplaukę mes susiduriame su stipriais vėjais, kai kurie iš mūsų suserga, kai kurie - miršta. Kartais nepavyksta užgrobti laivo, kartais tave persekioja užsienio karinis laivynas. Mes darome rizikingą verslą“, - pripažįsta D.M.Hayeysi.
Piratas pateikia pavyzdžių, rodančių, kad Somalio žmonės nuolat patiria pavojų. „Tūkstančiai jaunų, bet vilties netekusių, Somalio migrantų kasdien rizikuoja gyvybe jūroje, siekdami geresnio gyvenimo užsienyje“, - teigia pašnekovas. Jis nemato skirtumo tarp savęs ir sėkmės užsienyje siekiančių emigrantų.
„Vietiniai žmonės mus remia - dauguma iš jų priklauso nuo piratų tiesiogiai ir netiesiogiai. Jeigu mieste yra daug pinigų, žmonės jų gali gauti per draugus, gimines ar verslą. Mūsų darbą stebi ir laiko teisėtu pakrantės kaimai, kurių žmonės mus laiko didvyriais“, - samprotauja laivų grobikas. Jis tikina, kad piratus sustabdytų tik efektyvūs vyriausybės veiksmai, kurie apgintų teritorinius vandenis ir nuo svetimšalių saugotų juose gyvenančias žuvis.
„Tada mes sudėtume ginklus, atiduotume laivus vyriausybei ir būtume pasirengę darbui. Karo laivai iš užsienio nieko negali padaryti, kad sustabdytų piratavimą“, - mano su BBC kalbėjęs D.M.Hayeysi.
