Toks visų 27 ES šalių tyrimas pernai buvo atliktas pirmą kartą.
2008-aisiais iš viso apklausta 23,5 tūkst. žmonių nuo 16 metų, priskiriančių
save imigrantams, etninėms ar tautinėms mažumoms bei gyvenančių konkrečioje
šalyje bent metus laiko.
Labiausiai iš 45 mažumų diskriminaciją teigė jaučiantys Italijoje
gyvenantys šiaurės afrikiečiai (94 proc.), tuo metu Vilniaus ir Visagino
rusai atsidūrė paskutinėje šios lentelės vietoje: diskriminacijos etniniais
pagrindais paplitimą Lietuvoje tvirtino matantys 12 proc. rusų.
Kitose Baltijos šalyse daugiau rusakalbių atsakė jaučiantys
diskriminaciją: ketvirtadalis Latvijos (25 proc.) ir daugiau nei pusė
Estijos (55 proc.) rusų. Tačiau, kaip teigiama tyrimo išvadose, paklausti
apie konkrečius diskriminacijos atvejus per pastaruosius metus, tik 17 proc.
Estijos rusakalbių galėjo juos įvardyti.
Rusų mažumos ES, tyrimo duomenimis, apskritai nepateko tarp tų etninių
grupių, kurios patiria daugiausia diskriminacijos dėl savo tautybės darbe,
sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose, kavinėse, parduotuvėse ir įvairiose
kitose gyvenimo situacijose. Labiausiai diskriminaciją teigė patiriantys
Europos šalyse gyvenantys romų tautybės žmonės, afrikiečiai bei brazilai.
Rusų mažumos taip pat teigė mažiausiai kenčiančios nuo rasiniais
pagrindais veikiančių nusikaltėlių (5 proc.) ir mažiausiai stabdomos
policijos dėl savo tautybės (2 proc.). Be Baltijos šalių rusakalbių
apklausoje dalyvavo ir Suomijos rusai.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šią savaitę
pareiškė, kad Maskva apgailestauja, jog jos partneriai dedasi negirdintys
apie žmogaus teisių pažeidimus Baltijos šalyse ir Gruzijoje.
„Gaila, bet daugelis mūsų partnerių dedasi, jog mūsų negirdi. Beveik 20
metų mes kalbame apie rusakalbių gyventojų diskriminaciją Baltijos šalyse.
Situacija ten ne tik kardinaliai nepasikeitė, bet būtent iš ten po Europą
ima plisti naujoji ksenofobijos, „svetimų“ atstūmimo banga“, - BBC
klausytojams sakė S.Lavrovas.