Vyriausybės nori abi puses tenkinančio sprendimo, trečiadienio
vakarą paskelbė Turkijos užsienio reikalų ministerija. Atitinkamas
susitarimas pasiektas tarpininkaujant Šveicarijai.
Šalys, be kita ko, susitarė dėl „kelio gairių“, kaip padėti
„plėtoti gerus kaimynystės santykius išlaikant abipusę pagarbą ir
skatinti taiką, saugumą ir stabilumą visame regione“. Per
ligšiolinius pokalbius esą pasiekta didžiulės pažangos. Armėnijos
vyriausybė kol kas nieko nekomentavo.
Šalių susitarimą pasveikino JAV valstybės departamentas.
Santykių normalizavimas turi vykti be išankstinių sąlygų ir per
protingą laiką, sakė atstovas Robertas Woodas. JAV
pasirengusios remti abi vyriausybes šiame procese.
Turkija nori, kad tolesni pokalbiai su Armėnija vyktų
paraleliai su Armėnijos ir Azerbaidžano derybomis dėl Kalnų
Karabacho ateities. Ankara remia Azerbaidžano pretenzijas į
regioną, kurioje didelę gyventojų daugumą sudaro armėnai.
Turkijos ir Armėnijos konflikto šaknys siekia ankstyvą XX
amžių. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje tuometinėje Osmanų
imperijoje buvo nužudyta ir ištremta daugybė armėnų. Armėnijos
duomenimis, gyvybės neteko 1,5 mln. žmonių. Jerevanas kalba apie
armėnų genocidą. Turkija tuo tarpu šiuos įvykius laiko neramumais
ir neigia buvus genocidą.
Armėnų žudynių vertinimas iki šiol kelia diplomatinę įtampą
tarp šalių. Jos nepalaiko diplomatinių santykių.