Balandžio 1 dieną prie Izraelio vyriausybės vairo stojęs Benjaminas
Netanyahu nesutinka, kad taikos regione sprendiniu
galėtų tapti nepriklausomos Palestinos valstybės įkūrimas, ir nerodo didelio
suinteresuotumo vesti derybas su palestiniečiais.
Izraelis laiko Iraną savo pagrindiniu priešininku ir ypač nerimauja dėl
Teherano branduolinės programos, kurios tikslas, kaip mano Tel Avivas, yra
siekis susikurti branduolinį ginklą.
„Jei santykiuose su Iranu Izraelis nori stiprios paramos, kurios siekia,
jis negali likti nuošalyje, kai kalbama apie palestiniečius ir taikos
pastangas“, - sakė H.Clinton JAV Atstovų rūmų lėšų skirstymo komiteto
nariams.
Šie du dalykai „tiesiogiai susiję“, pridūrė H.Clinton.
Arabų šalys „labai nori paremti pačią griežčiausią, kokia įmanoma,
poziciją Irano atžvilgiu“, sakė valstybės sekretorė.
„Jos mano, kad Izraelio noras vėl užmegzti diskusijas su palestiniečių
savivaldos administracija sustiprintų jų pozicijas santykiuose su Iranu“, -
sakė ji.
Jei taikos derybose bus pasiekta pažanga, „jos rezultatas, kaip mums
teigia daug arabų valstybių, bus parama, sustiprinsianti regiono poziciją
Irano atžvilgiu“, pabrėžė valstybės sekretorė.
Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama leido
aiškiai suprasti, kad taikos pamatas turi būti sąlygos, išdėstytos į
aklavietę patekusiame Izraelio ir palestiniečių taikos proceso kelio gairių
plane bei 2007 metų Anapolio susitarime.
Izraelio naujos dešiniosios pakraipos vyriausybės užsienio
reikalų ministras Avigdoras Liebermanas sakė, kad
Anapolio susitarimas nėra privalomas Izraeliui, tačiau sutiko, kad kelio
gairių planas yra taikos proceso pažangos pamatas.