Ketvirtadienį Egipte prezidentas asmeniškai kreipsis į pasaulio
musulmonus ir šioje kalboje, pasitelkdamas savo sąsajas su musulmonų
tikėjimu, kurį išpažino jo protėviai, išdėstys jo skiriamuoju ženklu
tapusius politinius siekius, plačiai paskleisdamas žinią apie pokyčius.
B.Obamos kelionė į Egiptą, Saudo Arabiją bei Europą, kur Vokietijoje ir
Prancūzijoje jis dalyvaus Antrojo pasaulinio karo atminimo renginiuose,
rengiama tokiu metu, kai apžvalgininkai prabilo apie atsiradusią galimybę
sureguliuoti, regis, neišsprendžiamą Artimųjų Rytų krizę.
Tačiau kiti analitikai kalba tik apie pavojų, kurį kursto aštrėjantys
Vašingtono nesutarimai su Izraeliu dėl žydų nausėdijų bei Irano branduolinės
ambicijos, kurių artimiausiu metu, atrodo, nepavyks pažaboti.
Nuo pirmųjų prezidentavimo dienų B.Obama sutelkė dėmesį į pastangas
siekti susitaikymo su musulmonų pasauliu bei ėmėsi griežtos Artimųjų Rytų
diplomatijos.
„Dėl musulmonų pasaulio mes siekiame naujo kelio į priekį, kuris būtų
grindžiamas bendrais interesais ir abipuse pagarba“, - sakė B.Obama savo
inauguracinėje kalboje sausį.
Netrukus jis paskambino palestiniečių prezidentui Mahmudui Abbasui
ir davė interviu arabų palydovinei televizijai „al
Arabiya“.
Prezidentas žengė precendento neturintį žingsnį ir įrašė vaizdo kreipimąsi
į iraniečius bei kalbėdamas Turkijos parlamente patikino musulmonus, kad
Jungtinės Valstijos su jais nekariauja.
Pirmasis B.Obamos kelionės sustojimas bus Saudo Arabijoje, kur
prezidentas per derybas su karaliumi Abdullah sieks užsitikrinti
arabų šalių paramą JAV pastangoms įtvirtinti taiką Artimuosiuose Rytuose.
Tačiau didžiausio dėmesio neabejotinai sulauks B.Obamos kalba Kairo
universitete. Prie šio renginio organizavimo prisidėjo ir vienas seniausių
pasaulyje Al Azharo universitetas, laikomas sunitų mokslo centru.
Manoma, kad B.Obama pasitelks charizmatišką retoriką, padėjusią jam
iškovoti pergalę prezidento rinkimuose, siekdamas išsklaidyti visame regione
jaučiamą nepasitikėjimą Jungtinėmis Valstijomis.
„Noriu pasinaudoti šia proga ir aiškiau išdėstyti, kaip Jungtinės
Valstijos gali pakeisti į gerąją pusę savo santykius su musulmonų pasauliu“,
- sakė B.Obama praėjusią savaitę.
Pasakęs šią kalbą B.Obama bus įgyvendinęs vieną savo rinkimų kampanijos
metų duotų pažadų tapus prezidentu kreiptis į didelę musulmonų auditoriją.
Svarbiose kalbose B.Obama mėgsta įpinti egzotiškus savo biografijos
faktus į politinį naratyvą, kaip, pavyzdžiui, atviroje savo kalboje apie
rasę, kurią sakė praėjusiais metais.
Egipte B.Obama paminės, jog kai kurie jo tėvo giminės nariai Kenijoje
išpažino islamą, bei kalbės apie paauglystės metais Indonezijoje praleistą
laiką ir kontaktus su musulmonų bendruomenėmis Ilinojuje.
„Prezidentui pačiam trijuose žemynuose teko patirti, kas yra islamas, kol
atsirado galimybė jam apsilankyti musulmonų pasaulio centre“, - sakė
užsienio politikos patarėjas Denisas McDonough.
Kai kurie analitikai prognozuoja, kad B.Obamai gali nepasisekti.
„Lūkesčiai regione gana dideli, ir aš manau, esama nemenkos tikimybės,
kad jie nepasiteisins“, - sakė Flyntas Leverettas, kuris
pasitraukė iš George'o W.Busho administracijos dėl
skirtingo požiūrio į Artimųjų Rytų politiką.
„Manau, žmonės viliasi, kad čia jis imsis vadovaujamo vaidmens
palestiniečių klausimu. Būsiu labai nustebintas, jei jis tai padarys“, -
sakė F.Leverettas.
JAV įvaizdį musulmonų šalyse suteršė invazija į Iraką, tai, kad iki šiol
neišsipildė palestiniečių viltys įkurti savo valstybę bei G.W.Busho
administracijos tylus sutikimas su Izraelio karinėms operacijoms Libane bei
Gazos Ruože.
2004 metais „WorldPublicOpinion.org“ atlikta apklausė parodė, kad vos 4
proc. egiptiečių palankiai žiūri į Jungtines Valstijas.
Šį mėnesį „McClatchy/Ipsos“ šešiose arabų valstybėse atliktas tyrimas
parodė, kad tik 33 proc. respondentų palankiai vertina Jungtines Valstijas.
Tuo tarpu B.Obama gali džiaugtis kur kas palankesniu vertinimu - Kuveite
jį palankiau nei Jungtines Valstijas vertina 26 proc. daugiau respondentų,
Jordanijoje - 22 proc. daugiau, Jungtiniuose Arabų Emyratuose - 18 proc.
daugiau, Saudo Arabijoje - 15 proc. daugiau, Egipte - 13 proc. daugiau,
Libane - 11 proc. daugiau apklaustųjų.
Tai leidžia daryti prielaidą, kad jis gali būti idealus pasiuntinys.
Nuo 2004 metų, kai įžengė į politinę areną, B.Obama ne kartą naudojosi
savo sugebėjimu žodžiais sujaudinti žmonių širdis. Tačiau Artimuosiuose
Rytuose jam nebus lengva tai padaryti.
„Nėra tokių žodžių, kuriuos birželio 4 dieną pasakęs musulmonams B.Obama
paverstų Jungtines Valstijas populiariomis, ir jis neturėtų net mėginti tai
daryti“, - sakė Strateginių ir tarptautinių studijų centro Artimųjų Rytų
ekspertas Jonas Altermanas.
„Paprasčiausiai esminiai interesai neatitinka politikos, kurią
įgyvendinant Jungtines Valstijas norėtų matyti dauguma pasaulio musulmonų“,
- sakė jis.
„Mes rengiamės sutarti nesutarti, ir tai yra pirmoji užduotis prezidentui
- suformuluoti tokią JAV politiką, kuri padėtų pašalinti bent dalį didelio
masto priešiškumo Jungtinių Valstijų atžvilgiu“, - pridūrė ekspertas.