Kaip rodo Lenkijos centrinės statistikos valdybos duomenys, per
2009 m. sausio-kovo mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu
prieš metus, ekonomika šalyje išaugo 0,8 proc. Tarp 20 ES šalių,
paskelbusių pirmojo ketvirčio rezultatus, tai antras pagal dydį
rodiklis, nusileidžiantis tik Kiprui, kur ekonomika per šį
laikotarpį išaugo 1,4 procento.
Dinamika, kurią demonstruoja Lenkijos ekonomika, atrodo gana
įspūdinga, atsižvelgiant į situaciją kitose Rytų Europos šalyse,
kurioms skaudų smūgį kirto sumažėjusi jų produkcijos paklausa,
kreditavimo sistemos griūtis, sumažėjusios užsienio investicijos.
Pavyzdžiui, Vengrijoje ekonomika nusmuko 2,3 proc., Čekijoje - 3,4
proc., Slovakijoje - 5,4 proc., o Lietuvoje - net 13,6 proc. Tačiau
kitose Baltijos šalyse situacija dar prastesnė: Estijoje ekonomika
smuko 15,6 proc., o Latvijoje - net 18 procentų. Balkanų šalyse
situacija taip pat ne itin džiugi. Rumunijos bendrasis vidaus
produktas (BVP) sumažėjo 2,6 proc., o Bulgarijoje - 3,5 procento.
Kol kas savo statistikos duomenų nepateikė Slovėnija, viena
labiausiai išsivysčiusių Rytų Europos šalių.
„Lenkijos atveju du faktoriai suvaidino lemiamą vaidmenį, -
sakė vyriausiasis ekonomistas iš Varšuvos banko „ING Bank“ Rafalas
Beneckis (Rafal Benecki). - Pirma, nebuvo tokių beprotiškų
kreditavimo apimčių augimo kaip Baltijos šalyse ar Rumunijoje. Be
to, išduodamos paskolos daugiausia buvo padengiamos vietos
indėliais, ne skolintomis lėšomis iš užsienio, todėl kreditavimo
krizė šalyje nebuvo tokia skausminga. Antra, Lenkijos ekonomika
daugiau priklauso ne nuo eksporto, o nuo vidaus paklausos, ir čia
išryškėja jos pranašumas lyginant, pavyzdžiui, su Čekija (ten
pajamos iš eksporto sudaro 70 proc. BVP, Lenkijoje - 40 proc. BVP).
Be to, Čekijos eksportas orientuotas į automobilių pramonę, tuo
tarpu Lenkijos eksportas yra pakankamai diversifikuotas“.