Išsirikiavus garbės sargybai ir orkestrams grojant patriotinius maršus
M.Funesas pirmadienį nulipo raudonu kilimu išklotais laiptais į tribūną
pusiau atvirame amfiteatre, kuriame susirinko daug garbingų svečių,
besivėduojančių dėl atogrąžų kaitros.
Šioje ceremonijoje taip pat dalyvavo keleto valstybių vadovai arba jų
delegatai, tokie kaip komunistinės Kubos viceprezidentas Alfredo Lazo.
Savo pirmajame pasirašytame teisės akte naujasis lyderis nurodė, jog
visiškai atnaujinami prieš 50 metų dėl Kuboje įvykusios komunistinės
revoliucijos nutraukti diplomatiniai ryšiai.
„Mes nedelsiant užmegsime diplomatinius, kultūrinius ir komercinius
ryšius su mūsų seserimi Kuba“, - M.Funesas sakė inauguracinėje kalboje.
Salvadoras tapo paskutine tokį žingsnį žengusia Lotynų Amerikos šalimi.
Naujasis prezidentas taip pat pažadėjo atnaujinti ir išplėsti ryšius su
Jungtinėmis Valstijomis, su kuriomis „istoriškai esame susieti daugeliu
ryšių - ypač milijonais mūsų tėvynainių, kurie ten gyvena, dirba ir kuria
savo svajones.“
M.Funesas pažadėjo, kad jo vadovavimas bus grindžiamas „išmintimi ir
nuoseklumu“, taip pat paskelbė įgyvendinsiantis „antikrizinį planą“, pagal
kurį per ateinančius 18 mėnesių numatoma sukurti 100 tūkst. darbo vietų.
Inauguracijos ceremonijoje taip pat dalyvavo Brazilijos prezidentas
Luizas Inacio Lula da Silva ir Čilės vadovė
Michelle Bachelet.
Tačiau radikalių kairiųjų pažiūrų Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas
paskutinę minutę nepateikęs jokio paaiškinimo pranešė
neatvyksiantis į Salvadorą. Prisaikdinimo ceremonijoje taip pat nedalyvavo
Bolivijos prezidentas Evo Moralesas.
H.Clinton anksčiau pagyrė „taikų valdžios perdavimą“ Salvadore, kuriame
dvi dešimtmečius valdžiusias proamerikietiškas dešiniąsias vyriausybes
pakeitė buvusių marksistų partizanų partija.
Tačiau kai kurie apžvalgininkai, tokie kaip Michaelas Shifteris iš JAV tarptautinių santykių tyrimo centro „Inter-American
Dialogue“, sako, kad šis virsmas taip pat žymi vieno nemalonaus šaltojo karo
istorijos skyriaus pabaigą.
Vašingtonas du dešimtmečius rėmė Salvadoro karinės vyriausybės kovą su
marksistais sukilėliais, kurie šiuo metu priklauso M.Funeso vadovaujamai
partijai.
„Tai rodo, kad JAV nuostatos ir požiūris į šį regioną pasikeitė, o
šaltasis karas baigėsi“, - M.Shifteris sakė naujienų agentūrai AFP.
M.Funesas, kurį kandidatu į prezidentus iškėlė buvusių sukilėlių partija
- Farabundo Marti nacionalinio išvadavimo frontas (FMLN),
surinko 51,2 proc. balsų ir įveikė konservatyvios partijos „Arena“ kandidatą
Rodrigo Avilą, už kurį balsavo 48,7 proc. rinkėjų.
M.Funesas tvirtino, kad jo vyriausybė gali sutarti su JAV prezidento
Baracko Obamos administracijoje, kai buvo paklaustas ar buvę
partizanai tebegriežia dantį ant Vašingtono.
„Mes norime perversti puslapį. Esu įsitikinęs, kad mums reikia perversti
puslapį“, - naujasis Salvadoro prezidentas sakė po prisaikdinimo ceremonijos
surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su H.Clinton.
M.Funesas - akinius dėvintis buvęs televizijos žurnalistas, kurio
pažiūros artimos kitiems Lotynų Amerikos šalių nuosaikiems kairiosios
pakraipos lyderiams, tokiems kaip Brazilijos prezidentas L.I.Lula da Silva.
Jis taip pat palankiai vertino atsiliepimus apie jo rinkimų kampaniją, kuri
esą buvo panaši į B.Obamos.
Prezidentas žadėjo palaikyti Salvadoro glaudžius ryšius su Vašingtonu,
tačiau kritikai baiminasi, kad naujajam šalies lyderiui didelę įtaką gali
daryti FMLN senoji gvardija - ypač buvęs partizanų vadas ir dabartinis
viceprezidentas Salvadoras Sanchezas Cerenas.
Per 1980-1992 m. pilietinį karą, kuris nusinešė daugiau nei 70 tūkst.
gyvybių, netekčių patyrė ir pats M.Funesas, kurio brolį Robertą nukovė
policija.