Žiūrėkite reportažą.
Avialinijos pareiškė užuojautą skridusiųjų artimiesiems, nurodydami, kad
gyvų nebesitikima rasti.
Prancūzijos vyriausybės ministras pirmadienį sakė, kad šiek tiek daugiau
kaip pusė iš 228 žmonių Atlanto vandenyne dingusiame lėktuve buvo brazilai,
mažiausiai 40 - prancūzų, 25 vokiečiai.
Kitų šalių pareigūnai mini tarp keleivių buvus 8 kinus, 3 danus, 3-5
italus, 3 norvegus, 2 libaniečius, 2 lenkus, 2 slovakus ir vieną portugalą.
„Daugiausia yra brazilų, nuo 40 iki 60 prancūzų, 25 vokiečiai - tokie lig
šiol surinkti duomenys“, - sakė aplinkos ministras Jeanas Louisas Borloo, kuriam priklauso ir transporto sritis.
Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas nerimavo, kad lėktuve galėjo būti ir britų. Prancūzija paprašė JAV pagalbos ieškant lėktuvo pėdsakų.
Prancūzijos padangų gamybos bendrovės „Michelin“ atstovas sakė, kad tame
lėktuve buvo ir jos tarnautojų, vienas jų - brazilas Luizas Roberto
Anastacio, šios bendrovės filialo Pietų Amerikoje prezidentas.
Pasak „Air France“, tarp 216 keleivių buvo 126 vyrai, 82 moterys, septyni
vaikai ir vienas kūdikis. 12 narių ekipažą sudarė trys lakūnai ir devyni
palydovai(-ės).
„Air France“ paskyrė vadinamąją karštąją telefono liniją skridusiųjų
artimiesiems ir draugams: skambinantiems iš Prancūzijos - 00 33 157021055,
iš kitų šalių - 0800 800812.
Žurnalistų prašoma šiais numeriais neskambinti. Ši linija skirta tik
lėktuvo keleivių artimiesiems ir draugams.
Jeigu pasitvirtins, kad visi 228 žmonės žuvo, tai bus didžiausia netektis
per visą bendrovės „Air France“ istoriją ir didžiausia aviacijos katastrofa
pasaulyje per daugiau kaip dešimt metų.
„Mes neabejotinai susidūrėme su aviacijos katastrofa. Visa bendrovė
galvoja apie artimuosius ir dalijasi su jais skausmu“, - sakė vyriausiasis
„Air France“ direktorius Pierre'as-Henri Gourgeonas žurnalistams Paryžiaus Charles'io de Gaulle'io oro uoste.
Prancūzijos ekologijos, energetikos bei tvarios plėtros ir regioninio
vystymosi ministras Jeanas Louis Borloo patvirtino, kad
lėktuvas tikriausiai dingo virš Atlanto vandenyno dėl nelaimingo atsitikimo,
o ne buvo pagrobtas. „Nėra nieko Ispanijos radare, nieko Maroko radare,
nieko Prancūzijos radare. Mes rimtai įžvelgiame blogiausia“, - sakė jis.
Ministras nurodė AFP, kad skrydžio rajone siautėjo „galinga“ atogrąžų
audra. „Lėktuve mėginta kažkaip susidoroti su tam tikromis aplinkybėmis, bet,
matyt, susidėjo kelios aplinkybės“, - samprotavo J.L.Borloo.
AF 447 reiso lėktuvas 2 val. 14 min. Grinvičo (5 val. 15 min. Lietuvos)
laiku išsiuntė automatinį klaidos pranešimą apie gedimą elektros grandinėje,
kai nuo starto Rio de Žaneire buvo praėjusios daugiau kaip keturios
valandos, sakė P.H.Gourgeonas.
„Labiausiai tikėtina, kad į lėktuvą trenkė žaibas. Lėktuvas skrido per
audringą zoną su stipria turbulencija, dėl to ir kilo problemų“, - sakė „Air
France“ ryšių direktorius Francois Brouse'as.
Jis buvo tarp kitų prancūzų pareigūnų, atvykusių į Charles'io de Gaulle'io oro
uostą, kur specialiame krizės centre rinkosi 216 keleivų ir 12 įgulos narių
artimieji, kuriuos globoja gydytojai ir psichologai.
Su nerimo ir sielvarto apimtais žmonėmis centre bendravo ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, kuris atvyko kaip galėdamas greičiau.
Pasak „Air France“, tarp keleivių buvo 126 vyrai, 82 moterys, septyni
vaikai ir vienas kūdikis. Įgulą sudarė trys lakūnai ir devyni
palydovai(-ės). Italų žiniasklaida mini penkis italus skridus šiuo lėktuvu.
Kitame firmos pranešime buvo nurodyta, kad iš Rio de Žaneiro į Paryžių išskridusio lėktuvo sistemos pirmadienį 2 val. 14 min. Grinvičo (5 val. 15 min. Lietuvos) laiku išsiuntė automatinį klaidos pranešimą apie „gedimą
elektros grandinėje“.
Oro pajėgos ir „Air France“ nurodė, kad 447-ojo reiso lėktuvas pakilo iš
Rio de Žaneiro sekmadienį apie 19 val. vietos (pirmadienį 1 val. Lietuvos)
laiku, kad nuskristų 9145 km - skrydis turėjo trukti apie 10 val. 20 min.
Jo laukta nutupiant Paryžiuje 11 val. 15 min. vietos (12 val. 15 min.
Lietuvos) laiku. Brazilijos karinės oro pajėgos pranešė, kad jų lėktuvai išskrido ieškoti
dingusio keleivinio lėktuvo ties šiaurės vakarų pakrante. Prancūzijos
karinės žvalgybos lėktuvai pakilo iš Senegalo dalyvauti paieškose.
Paieškos operacijoje dalyvauja daug lėktuvų ir laivų iš įvairių
valstybių. Naktį misija buvo laikinai nutraukta dėl blogo matomumo,
tačiau antradienio paryčiais paieškos pratęstos.
Oro linijų bendrovės „Air France" lėktuvas dingo, kai skrido iš
Rio de Žaneiro į Paryžių. Prancūzija mažai tiki, kad pavyks rasti
išgyvenusių šią tragediją, nes greičiausiai lėktuvas bus nukritęs į
vandenyną.
Dingusio lėktuvo ieško laivai iš Prancūzijos, Ispanijos,
Senegalo ir Brazilijos. JAV taip pat siūlo savo pagalbą ir suteiks
galimybę lėktuvo ieškoti per palydovą.
„Paieškos teritorija susiaurinta iki kelių dešimčių jūrmylių
tarp Brazilijos ir Vakarų Afrikos“, - pirmadienio vakarą sakė „Air
France“ atstovai.
Pasak prezidentūros, N.Sarkozy įsakęs visoms atitinkamoms vyriausybės agentūroms ieškoti „bet kokių lėktuvo ženklų ir kuo greičiau nušviesti jo
dingimo priežastis“.
Rio de Žaneire Tomo Jobimo tarptautinio oro uosto vadovai
pranešė įrengę krizės centrą lėktuvu skridusių žmonių artimiesiems, kur
jiems teikiama informacija.