Saudo Arabija iškilmingai sutiko JAV vadovą, kuris susitiks su karaliumi
Abdullah, kuris bandė atnaujinti arabų paremtą 2002 metų
iniciatyvą.
Ketvirtadienį JAV lyderis nuvyks į Egiptą, kur susitiks su prezidentu
Hosni Mubaraku ir Kairo universitete pasakys svarbią kalbą
arabų pasauliui.
Analitikai sako, kad ši B.Obamos kelionė patvirtina, jog Egiptas kartu su
Saudo Arabija laikomi pagrindiniais regiono diplomatijos žaidėjais.
JAV prezidentas sakė, kad savo kalboje Kairo universitete, kuri yra dalis
jo pastangų nutiesti tiltus tarp Vašingtono ir islamiškojo pasaulio, skirs
dėmesio Artimųjų Rytų taikos procesui, tačiau nepateiks jokio detalesnio
plano.
Baltieji rūmai žadėjo pasitelkti visas technines ir komunikacines
priemones, kad šią istorinę prezidento kalbą išgirstų kiek įmanoma daugiau
žmonių.
„Mes labai pasistengsime tai (prezidento kalbos vaizdo įrašą) išplatinti
įvairiomis priemonėmis, tokiomis kaip socialiniai tinklai, kad ją išgirstų
kiek įmanoma daugiau žmonių visame pasaulyje“, - sakė B.Obamos atstovas
spaudai Robertas Gibbsas.
B.Obama užima išskirtinę poziciją tarp JAV lyderių savo pastangomis
užmegzti naujus santykius su islamo pasauliu.
Prezidentas, kurio tėvas buvo Afrikos musulmonas, nemažą dalį vaikystės
praleido Indonezijoje, kurios gyventojų daugumą sudaro musulmonai.
B.Obamos antrasis vardas yra Husseinas - šis faktas prezidento
rinkimų kampanijos metu kartais buvo laikomas tam tikru kliuviniu, tačiau
neabejotinai bus palankiai įvertintas daugumoje vietų, kurias jis aplankys
per keliones į Artimuosius Rytus.
JAV lyderis neseniai sakė esąs tikras, kad pavyks atnaujinti prasmingas
Izraelio ir palestiniečių derybas, tačiau Baltieji rūmai vengė komentuoti jo
strategiją po virtinės pastarosiomis savaitėmis vykusių B.Obamos susitikimų
su regiono lyderiais.
B.Obama ne kartą viešai išsakė pritarimą dviejų valstybių sprendiniui
Izraelio ir palestiniečių konflikte, nepaisydamas Izraelio premjero
Benjamino Netanyahu atsisakymo paremti šią poziciją.
Manoma, kad prezidentas, kuris praėjusią savaitę susitiko su
palestiniečių lyderiu Mahmudu Abbasu, spaus Saudo Arabiją ir
Egiptą parodyti kokį nors gestą, kuris išplėstų B.Netanyahu politinio
manevravimo erdvę.
„Manau, administracija suinteresuota 2002 metų balandį Saudo Arabijos
pateiktu planu“, - sakė Stevenas Cookas iš Vašingtone
įsikūrusios JAV užsienio ryšių tarybos.
Šioje iniciatyvoje buvo numatytas visiškas Izraelio ir arabų valstybių
santykių normalizavimas, visiškas Izraelio pasitraukimas iš arabų žemių,
nepriklausomos Palestinos valstybės įkūrimas ir „nešališkas“ palestiniečių
pabėgėlių klausimo išsprendimas.
Tarptautinis Artimųjų Rytų taikos tarpininkų ketvertas - Jungtinės Tautos
(JT), Europos Sąjunga (ES), Rusija ir Jungtinės Valstijos - nurodė Gazos
Ruožą valdančiam islamistų judėjimui „Hamas“, kad jis mainais į vietą prie
derybų stalo turi pripažinti Izraelį, atsisakyti smurto ir laikytis visų
ankstesnių susitarimų, kuriuos pasirašė palestiniečiai.
Kai kurie analitikai Saudo Arabijos inicijuotą 2002 metų planą laiko
priemone išplėsti Artimųjų Rytų diplomatiją ir apeiti į aklavietę patekusias
Izraelio ir palestiniečių derybas.
Jordanijos karalius Abdullah II, kuris tapo pirmuoju arabų
lyderiu, Baltuosiuose rūmuose susitikusiu su B.Obama, stumia vadinamąjį 57
valstybių sprendinį, kuris Izraeliui mainais į taiką su palestiniečiais
garantuotų visų 57 Islamo konferencijos organizacijos narių - arabų ir
musulmonų - diplomatinį pripažinimą.
Kol kas mažai tikėtina, kad arabų valstybės sutiktų padaryti išankstinių
nuolaidų Izraeliui be B.Netanyahu pažado užimti nuosaikesnę poziciją
nausėdijų klausimu.
„Bergždžias reikalas mėginti suderinti minimumą, su kuriuo sutiktų
arabai, ir maksimumą, kurį išties būtų pasirengęs duoti B.Netanyahu“, - sakė
buvęs amerikiečių pareigūnas Flyntas Leverettas, kuris
pasitraukė iš George'o W.Busho administracijos dėl
skirtingo požiūrio į Artimųjų Rytų politiką.
B.Obamai teks atsakyti į Saudo Arabijos karaliaus Abdullah
klausimus apie prezidento planus užmegzti kontaktus su senu JAV priešininku
Iranu. Saudo Arabijoje būgštaujama, kad šie kontaktai ilgainiui galėtų
pakenkti šalies interesams.
Kai kurie apžvalgininkai mato galimybę pasinaudojus musulmonų valstybių
nerimu dėl Irano branduolinės programos pasiekti arabų ir Izraelio
susitarimą, nors praeityje panašios viltys nepasiteisino.
„Tai padaryti mėgino G.W.Busho administracija, tačiau jai nepavyko. Tą
patį savo metu darė ir Clintono administracija“, -
sakė F.Leverettas, šiuo metu dirbantis viešosios politikos institute „New
America Foundation“.
Po B.Obamos apsilankymo kitą savaitę į šį regioną vyks JAV specialusis
pasiuntinys George'as Mitchellas, antradienį pranešė
Valstybės departamentas.