Šioje kalboje, kuri gali tapti jo prezidentavimą apibūdinančiu momentu,
B.Obama išdėstė naują planą dėl JAV politikos Artimųjų Rytų atžvilgiu ir
žadėjo padaryti galą nepasitikėjimui, sukurti valstybę palestiniečiams ir
išsklaidyti susipriešinimą su Iranu dėl jo branduolinės programos.
„Kol mūsų santykius lemia mūsų skirtumai, mes teiksime galią tiems, kurie
sėja neapykantą, o ne taiką“, - sakė B.Obama, kuris Kairo universitete buvo
sutiktas ovacijomis atsistojus.
B.Obama šia nekantriai laukta savo kalba tesėjo rinkimų kampanijos pažadą
ir pasakė ją po trečiadienį Saudo Arabijoje įvykusių derybų su karaliumi
Abdullah ir ketvirtadienį Kaire įvykusio susitikimo su Egipto
prezidentu Hosni Mubaraku, kurių tikslas buvo atgaivinti
Artimųjų Rytų taikos procesą.
Įspūdingoje universiteto Didžiojoje salėje B.Obama sakė, kad JAV ryšys su
Izraeliu, kuris yra didelis arabų nepasitikėjimo Jungtinėmis Valstijomis
šaltinis, yra nenutraukiamas, ir atmetė „nemokšiškus“ Holokausto neigėjų
tiradas.
Tačiau, atsisakydamas savo pirmtako George'o W.Busho
politikos, B.Obama taip pat priekaištavo Izraelio premjerui Benjaminui
Netanyahu dėl jo atsisakymo sustabdyti žydų
gyvenviečių plėtrą Vakarų Krante ir pakartojo, jog remia dviejų valstybių
sprendinį.
„Atvykau čia, į Kairą, siekti naujos pradžios tarp Jungtinių Valstijų ir
musulmonų visame pasaulyje“, - sakė B.Obama savo kalboje, skirtoje 1,5 mlrd.
pasaulio musulmonų, kuri buvo transliuojama per televiziją ir internetą.
„Šis įtarimų ir nesantaikos ciklas turi baigtis“, - sakė B.Obama,
žadėdamas kovoti su „negatyviais islamo stereotipais, kad ir kur jie
pasirodytų“.
„Tačiau tas pats principas turi būti taikomas musulmonų Amerikos
supratimui“, - sakė jis ir paminėjo tokius ginčijamus regiono klausimus kaip
demokratija ir moterų teisės.
Cituodamas tris šventas šio regiono knygas - Koraną, Torą ir Bibliją, jis
kalbėjo apie „abipusių interesų ir abipusės pagarbos“ ateitį,
atsižvelgiančią į „visus įtampos tarp Amerikos ir musulmoniškojo pasaulio
šaltinius“.
JAV prezidentas, išdėstydamas ambicingą užsienio politikos planą,
atitinkantį jo vidaus politikos programos drąsą, tiesiogiai kalbėjo
musulmonams apie jų nesitarimus su Amerika.
Tai darydamas jis bandė pataisyti JAV įvaizdį islamo pasaulyje, kuriam
pakenkė tokie dalykai kaip Irako karas, Abu Graibo kalėjimo skandalas ir
Gvantanamo sulaikytųjų stovykla.
Konkrečiai kreipdamasis į musulmonų jaunimą B.Obama sakė: „Žinau, kad yra
daug (žmonių), musulmonų ir ne musulmonų, kurie klausia, ar galime padaryti
šią naują pradžią. Kai kas trokšta kurstyti nesutarimų liepsnas ir stoti
pažangai skersai kelio. Kai kas užsimena, kad tai neverta tokių pastangų,
kad mums lemta nesutarti ir kad civilizacijos yra pasmerktos susidūrimui“.
„Yra tiek daug baimės, tiek daug nepasitikėjimo. Bet jei pasirinksime
būti pančiojami praeities, niekada nežengsime į priekį“, - pažymėjo jis.
B.Obama paragino izraeliečius ir palestiniečius atgaivinti įstrigusias
taikos derybas ir pareikalavo palestiniečių sustabdyti smurtą, o izraeliečių
- palengvinti okupuotose teritorijose gyvenančių žmonių padėtį.
„Buvo pralieta per daug ašarų. Buvo pralieta per daug kraujo“, - sakė jis.
„Amerika neatsuks nugaros teisėtam palestiniečių orumo, galimybių ir savo
pačių valstybės siekiui“, - pažadėjo jis, ragindamas api šalis vykdyti
įsipareigojimus pagal įstrigusį Artimųjų Rytų taikos „kelio gairių“ planą.
„Jungtinės Valstijos nesutinka su plečiamų izraeliečių gyvenviečių
teisėtumu. Šios statybos pažeidžia ankstesnius susitarimus ir pakerta
pastangas taikai pasiekti. Atėjo laikas toms gyvenvietėms sustoti“, -
pažymėjo JAV lyderis.
Jis taip pat atnaujino savo pasiūlymą dėl dialogo „be išankstinių sąlygų“
su JAV priešininku Iranu po dešimtmečius trunkančio šaltojo karo stiliaus
konflikto.
„Bus sunku įveikti nepasitikėjimo dešimtmečius, bet mes drąsiai,
sąžiningai ir ryžtingai eisime toliau“, - sakė B.Obama.
Tačiau visoms suinteresuotoms (šalims) yra aišku, kad kai kalbama apie
branduolinius ginklus, pasiekėme lemiamą tašką. Kalbama ne tik apie Amerikos
interesus. (Kalbama) apie kelio užkirtimą branduolinio ginklavimosi
varžyboms Artimuosiuose Rytuose, kurios gali nuvesti šį regioną ir pasaulį
baisiai pavojingu keliu“, - perspėjo JAV prezidentas, bet sakė, kad Iranas
turi teisę į taikią atominę energiją.
Ieškodamas naujo kelio Jungtinėms valstijoms ir islamui, B.Obama taip pat
prisiminė savo paties biografiją su islamiška šeimos linija Kenijoje ir
keleriais vaikystės metais Indonezijoje.
Asmeniškai perspėdamas musulmoniškąjį pasaulį, B.Obama sakė, kad
Jungtinės Valstijos „niekada netoleruos“ smurto, priminė 2001 metų rugsėjo
11-osios traumą, tačiau sakė, kad jo šalis išklydo iš kelio su nuožmia karo
su teroru taktika.