„Šaltojo karo viduryje Jungtinės Valstijos atliko tam tikrą vaidmenį
nuverčiant demokratiškai išrinktą Irano vyriausybę“, - B.Obama nurodė Kaire
pasakytoje svarbioje musulmonų pasauliui skirtoje kalboje.
Tai buvo pirmasis kartas, kai pareigas einantis JAV prezidentas viešai
pripažino savo šalies dalyvavimą šiame perversme.
JAV centrinė žvalgybos valdyba (CŽV), padedant Didžiajai Britanijai,
suplanavo perversmą, kai M.Mossadeghas nacionalizavo naftos pramonę, kurią
iki tol valdė britų kompanija „Anglo-Iranian Oil Company“.
Daugeliui iraniečių šis perversmas pademonstravo JAV dviveidiškumą: nors
ši šalis kūrė laisvės gynėjos įvaizdį, tačiau nesikratė machinacijų, kad
nuverstų demokratiškai išrinktą vyriausybę, gindama savo ekonominius ir
strateginius interesus.
Vašingtonas ištikimai rėmė šachą Mohammadą Rezą Pahlavi (Mohamadą Rezą
Pahlavį), kuris buvo nuverstas per 1979 metų islamiškąją rezoliuciją.
Po revoliucijos Vašingtonas nutraukė diplomatinius santykius su Iranu, o
ankstesnis JAV prezidentas George'as W.Bushas sakė, jog
Teherano vyriausybė sudaro „blogio ašį“ kartu su Irako diktatoriumi Saddamu
Husseinu ir stalinistine Šiaurės Korėja.
Tačiau šių metų pradžioje kadenciją pradėjęs B.Obama ne kartą ištiesė
ranką Teheranui, siūlydamas pradėti dialogą dėl prieštaringai vertinamos
Irano branduolinės programos ir kitų svarbių klausimų.
Ketvirtadienį B.Obama neslėpė, jog tarp Vašingtono ir Teherano esama
didelių skirtumų, tačiau pabrėžė esantis pasiruošęs šiuos nesutarimus
spręsti diplomatinėmis priemonėmis.
„Daugelį metų Iranas iš dalies save apibrėždavo kaip opoziciją mano
šaliai, o mus iš tiesų sieja audringa istorija, - sakė JAV prezidentas. -
Nuo islamiškosios revoliucijos Iranas atliko vaidmenį įkaitų grobimo ir
smurto aktuose prieš JAV karius ir civilius asmenis. Ši istorija gerai
žinoma“.
„Tačiau užuot laikęsis įsikibęs praeities, aiškiai pareiškiau Irano
lyderiams ir žmonėms, kad mano šalis pasirengusi judėti į priekį. Dabar kyla
klausimas ne prieš ką yra Iranas, o kokią ateitį jis nori kurti“, - pridūrė
B.Obama.
Po sausio 20 dieną įvykusios B.Obamos inauguracijos Irano prezidentas
Mahmoudas Ahmadinejadas pareikalavo, kad Jungtinės
Valstijos atsiprašytų už „nusikaltimus“, kurias jos atliko prieš Iraną,
pradedant nuo 1953 metų perversmo.
Pasak Amerikos arabų instituto vadovo Jameso Zogby, apie
JAV dalyvavimą tame perversme buvo gerai žinoma jau anksčiau, tačiau
B.Obamos sprendimas pripažinti šį faktą yra svarbus ženklas Iranui.
„Tai jokia staigmena“, - sakė J.Zogby, paklaustas apie CŽV dalyvavimą
šiuose įvykiuose.
Tačiau jis pridūrė, kad B.Obamos sprendimas pripažinti šį faktą yra
„labai svarbus pareiškimas - tai šio skyriaus pabaigos pradžia“.