Artimiausi Vašingtono sąjungininkai Artimuosiuose Rytuose Kaire pasakytą
B.Obamos kalbą sutiko su viltimi, o didžiausi jo priešininkai skeptiškai
įvertino prezidento raginimą padaryti „naują pradžią“ ir užbaigti „įtarimų
ir nesantaikos“ ciklą.
JAV lyderis išdėstė naują Vašingtono planą Artimiesiems Rytams, kuriame
numatyta nauja palestiniečių valstybė ir pastangos išsklaidyti įtampą dėl
Irano branduolinės programos.
Jungtinių Tautų (JT) vadovas Ban Ki-moonas išreiškė viltį,
kad ši kalba padarys „teigiamą poveikį“ mirštančiam Artimųjų Rytų taikos
procesui ir „skelbia naujo skyriaus Jungtinių Valstijų ir islamo pasaulio
santykių srityje pradžią“.
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Javieras Solana
pavadino tai „nuostabia kalba“, kuri, „be jokių abejonių,
atvers naują puslapį santykių su arabų ir musulmonų pasauliu ir
problemų, kurių turime tokioje daugybėje regiono teatrų, srityje.
Izraelis, pagrindinis JAV sąjungininkas šiame regione, išreiškė viltį,
kad B.Obamos „svarbi kalba“ išprovokuos „naujo tipo susitaikymą“ tarp arabų
ir izraeliečių, bet perspėjo, kad jo saugumas yra svarbiausias dalykas bet
kokioms taikos pastangoms.
„Drauge su prezidentu Obama viliamės, kad Amerikos pastangos paskelbs
naują erą, kuri padarys galą šiam konfliktui, ir visų arabų pripažinimą dėl
Izraelio, kaip žydų tautos valstybės, taikiai ir saugiai gyvenančios
Artimuosiuose Rytuose“, - pranešė Izraelio premjero Benjamino Netanyahu sekretoriatas.
Gazos Ruožą valdantis palestiniečių judėjimas „Hamas“ atsargiai sveikino
B.Obamos kalbą, kurioje jis taip pat ragino šią kovotojų grupuotę pripažinti
Izraelio teisę egzistuoti, tačiau paragino jį savo žodžius paremti darbais.
„Šį kreipimąsi reikia vertinti ne pagal jo formą, bet pagal politiką,
kurią Obama taikys (regione), kad būtų gerbiama žmonių laisvė ir jų
demokratiniai pasirinkimai, taip pat - palestiniečių liaudies teisė į savo
žemę, - AFP sakė „Hamas“ atstovas Fawzi Barhumas. - Joje
buvo daug prieštaravimų, visą laiką atspindint apčiuopiamus pokyčius“.
Tačiau kitas islamistų judėjimas, įtrauktas į JAV teroristinių
organizacijų sąrašą, - Libano grupuotė „Hizbollah“ - sakė, kad B.Obama
nepasiūlė „jokių realių pokyčių“ dėl JAV politikos Artimuosiuose Rytuose.
„Islamo ir arabų pasauliui reikia ne paskaitų, o realių veiksmų,
pradedant radikalia permaina dėl palestiniečių reikalo“, - AFP sakė
„Hizbollah“ parlamentaras Hassanas Fadlallah.
„Arabų ir musulmonų problema glūdi Vašingtono paramoje Izraelio agresijai
šiame regione, ypač - prieš Libano ir Palestinos žmones“, - pridūrė jis.
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei
B.Obamos kalbos neminėjo, bet netrukus prieš kreipimąsi Kaire paskelbtoje
savo paties kalboje sakė, kad Jungtinės Valstijos yra nekenčiamos visuose
Artimuosiuose Rytuose.
„Naujoji JAV vyriausybė siekia transformuoti savo įvaizdį. Tvirtai sakau,
kad tai nebus pasiekta kalbėjimu, kalbomis ir šūkiais“, - sakė A.Khamenei,
kreipdamasis į tūkstančius iraniečių per 20-ąsias revoliucijos lyderio
ajatolos Ruhollah Khomeini mirties metines.
B.Obama sakė, kad susipriešinimas su Iranu dėl branduolinės programos
pasiekė „lemiamą tašką“, bet Teheranas turi teisę į taikią atominę energiją,
jei laikysis tarptautinių sutarčių.
Irakas sveikino „pozityvią kryptį“, kuri buvo pademonstruota B.Obamos
kalboje, i nurodė, kad tai padės kovoti su ekstremizmo ideologija
Artimuosiuose Rytuose.
Vyriausybės atstovas Ali al Dabbaghas sakė, kad ši JAV
prezidento kalba atvėrė duris kultūriniam Vakarų ir islamiškų visuomenių
dialogui.
Tačiau Irako radikalių pažiūrų šiitų dvasininkas Moqtada al Sadras
(Moktada Sadras) sakė, kad pasitikės B.Obama „tik po (JAV) pasitraukimo iš
mūsų numylėto Irako ir musulmoniško Afganistano“ ir po to, kai JAV nutrauks
paramą „priešui Izraeliui“.
„To iš jo ir tikiuosi“, - pridūrė jis.
Kitose islamiškojo pasaulio dalyse B.Obamos kalba buvo sutikta
optimistiškai.
„Vakarų ir islamo ... įtampos ir konfrontacijos metai dabar turėtų
baigtis“, - BBC sakė Arabų Lygos vadovas Amras Moussa.
Afganistano prezidento Hamido Karzai sekretoriatas
sakė, kad ši kalba bus teigiamai įvertinta Afganistane, nes joje „prašoma iš
naujo pradėti santykius su islamo pasauliu, grindžiant (juos) apibusiu
pasitikėjimu ir abipusiais interesais“.