Todėl ir Lietuvai teks paklusti bendrajai tvarkai ir šiemet dar plačiau nei ankstesniais metais atverti savo dabar taip skrupulingai tausojamą piniginę. Tad ir mūsų tautiečiams, dirbantiems ES valdymo labirintuose, neteks kęsti nepriteklių ar pasijusti kokiais nors antrarūšiais, ekonomikos sunkmečio skaudžiau paliestais europiečiais.
Kritiškos finansinės padėties į kampą užspęsta Lietuva ėmėsi mažinti šalies valdymo išlaidas. Tačiau yra viena Lietuvos biudžeto išlaidų eilutė, kurios apkarpyti mums nepavyktų net ir badui žvelgiant į akis: tai kasmetinės įmokos į Europos Sąjungos biudžetą.
Operatyvus reagavimas į blogėjančią padėtį čia neįmanomas: ES biudžetas – tiek jo įplaukos, tiek išlaidos – planuojamas ilgamečių finansinių perspektyvų ciklais ir priimamas bendru visų šalių sutarimu. O sutarimo bent laikinai, kol atsigaus ekonomika, atpiginti ES biurokratijos aparato veikimą, nėra ir būti negali: Vakarų Europos atsakas į krizę – jokiu būdu nemažinti vartojimo ir išlaidų viešajam sektoriui, kad tai dar labiau negilintų ekonomikos stagnacijos.
Išlaidų nekirps
Palyginti pastarąją (2000–2006 m.) ir dabar galiojančią (2007–2013 m.) ES finansinę perspektyvą, matyti, kad šios organizacijos administracinės išlaidos antruoju laikotarpiu išauga 17 procentų. ES atstovų aiškinimu, daugiau pinigų reikia naujų etatų steigimui, nes esamų neužtenka smarkiai padidėjusioms per ES paskirstoms lėšoms administruoti.
Europos biurokratų aparato plėtrą numatyta baigti kaip tik šiais metais. Vėliau, iki pat 2013 metų, nebus steigiama nė vieno papildomo etato.
Numatyta, kad septynerių metų laikotarpiu visų ES institucijų administracinės išlaidos vidutiniškai sudarys 5,76% viso ES biudžeto. Šiemet jos, palyginti su 2008 metais, išaugs 5,78% (daugiau nei 400 mln. EUR) ir pasieks 7,7 mlrd. EUR – ir tai yra labiausiai šiemet augsianti ES biudžeto eilutė.
Beveik pusė kasmetinių ES išlaidų administravimui tenka Europos Komisijai (EK), toliau rikiuojasi kitos ES institucijos – Europos Parlamentas (EP), ES Taryba, Europos Teisingumo Teismas, Europos Audito Rūmai ir t.t. – keliolika procentų lėšų skiriama visų institucijų darbuotojų pensijoms, apie 2% – Europos mokykloms, kuriose mokosi šiose institucijose dirbančių žmonių vaikai.
EK atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas informuoja, kad Briuselyje nėra planų dėl krizės mažinti ES biurokratinio aparato išlaidų. „Administracinės išlaidos planuojamos iš anksto, jų „lubos“, apibrėžtos 2007–2013 metų finansinėje perspektyvoje, o EK teisėkūros ir kitų darbų planavimo sistema susieta su žmonių ir finansiniais ištekliais“, – paaiškina jis.
Sadauskas dėsto, kad išlaidos labiausiai auga dėl didėjančio darbo krūvio ES institucijose: organizacija išsiplėtė nuo 15 iki 27 narių, per kelerius metus padvigubėjo oficialiųjų kalbų skaičius, auga ES lėšas administruojančių institucijų atsakomybė.
„Tačiau EK racionalizavo darbo metodus, įdiegė strateginį planavimą, nuolat perskirsto žmogiškuosius ir finansinius išteklius“, – priduria atstovybės vadovas.
Išimčių nenumato
Pasirodo, net itin sunki Lietuvos ekonominė padėtis negali tapti pretekstu prašyti bent laikinai sumažinti savo įnašą į ES biudžetą. „Sakyčiau atvirkščiai – per krizę būti solidaria ES nare netgi svarbiau nei gerais laikais. Sunku tikėtis, kad valstybė narė prašytų sumažinti savo įnašą į ES biudžetą dėl sunkios ekonominės padėties“, – savo poziciją reiškia Sadauskas.
Jis pabrėžia, kad biudžetas iš esmės yra balansas, dėl kurio išlaidų valstybės narės sutaria kiekvienais metais, pagal septynerių metų finansinę perspektyvą. „Kitaip tariant, jeigu valstybės narės sutaria dėl išlaidų, tai lygiai taip pat jos prisiima ir pareigą įnešti savo dalį į ES biudžetą“, – dėsto EK atstovas.
Jis pažymi, kad šių metų maždaug 120 mlrd. EUR ES biudžetas yra palyginti mažas – siekia tik apie 1% visų ES šalių bendrų pajamų, arba kitaip – 235 EUR vienam ES piliečiui. „Tuo tarpu vien metinė vidaus rinkos ekonominė nauda kiekvienam iš mūsų vertinama 500 EUR, neskaičiuojant kitų ekonominės integracijos privalumų, bendrų standartų, saugumo ir politinio stabilumo, aplinkosaugos“, – ES privalumus primena Sadauskas. Jis atkreipia dėmesį, kad ES narės yra susitarusios dėl sunkios ekonominės padėties pagreitinti struktūrinių fondų atėjimą į šalis, taip pat ir į Lietuvą, taip į ūkį įliejant investicijų. Be to, vien per pastarąjį pusmetį šių fondų apimtis buvo padidinta 50 mlrd. EUR.
Bijo sumažinti vartojimą
Seimo narys Petras Auštrevičius, stojimo į ES metu vadovavęs Lietuvos derybininkų delegacijai, primena, kad kiekvienos šalies finansinis indėlis į ES biudžetą numatytas jos stojimo į organizaciją sutartyje. „Tai sutartiniai įsipareigojimai, negali jų taip paprastai, be padarinių nesilaikyti, keičiantis ekonominei padėčiai“, – pabrėžia politikas.
Jis nemato galimybių Lietuvai šiuo metu bent laikinai sumažinti savo finansinį įnašą į ES biudžetą.
„Juk mes gauname nemenką paramą, kuri skiriama iš kitų valstybių įnašų“, – pabrėžia Auštrevičius. Jis atkreipia dėmesį, kad dėl ilgalaikių įsipareigojimų ir planų ES biudžetas yra „garantuotas dalykas“. „Ta garantija, matyt, ir yra priežastis, dėl ko Europos Komisija nesvarsto kokių nors mažinimų dėl krizės. Tiesiog ten visada laikomasi iš anksto patvirtintų biudžeto eilučių“, – nurodo pašnekovas. Jis apibendrina, kad, ES požiūriu, jos biudžetas yra optimalus ir dažni bei greiti keitimai jame nepageidaujami.
Parlamentaras atkreipia dėmesį į dabartinį bendrą Vakarų Europos valstybių požiūrį, kad vartojimo mažinimas ekonominio sunkmečio sąlygomis yra nepageidaujamas dalykas. „Europa laikosi pozicijos nemažinti, o netgi didinti viešąsias išlaidas, kartu skatinant vartojimą“, – dėsto Lietuvos politikas. Auštrevičiaus nuomone, neperžengdami korektiškumo ribų, diskusiją apie ES administravimo išlaidų mažinimą galėtų inicijuoti nebent Lietuvai atstovaujantys Europos Parlamento nariai.
„Tačiau bent jau man neteko girdėti apie tokias iniciatyvas“, – sako Seimo narys.
***
Privilegijos - ir baigus darbą
Didžiausią atlyginimą ES valdymo aparate gauna įtakingiausi pareigūnai - šalių narių į šiuos postus deleguoti Europos Komisijos nariai. Nuo 2008 metų liepos šių pareigūnų mėnesinis atlyginimas yra 19 900 EUR, neatskaičius mokesčių, kurie mokami į ES biudžetą. Dar daugiau - po 22 100 EUR gauna tie EK nariai, kurie paskirti EK pirmininko pavaduotojais, o EK pirmininkui skiriamas 24 400 EUR atlyginimas.
Privilegijų skonį šie pareigūnai pajunta vos paskirti į garbingąjį postą. Jiems iš karto suteikiama dviejų mėnesinių atlyginimų dydžio priemoka ir padengiamos visos su persikėlimu susijusios išlaidos.
Papildomai EK nariams skiriami 15% jų atlyginimų dydžio pinigai rezidencijos nuomai, dar po 607 EUR kas mėnesį skiriama jų pramogoms. Palikdami postą šie žmonės apdovanojami vieno mėnesio atlyginimo dydžio išmoka, padengiamos visos su grįžimu namo susijusios išlaidos. Adaptacijos šokui palengvinti buvusiems EK nariams dar trejus metus kas mėnesį iš ES biudžeto bus mokamos 40-65% (atsižvelgiant į tarnybos Briuselyje trukmę) jų buvusio atlyginimo dydžio pašalpos.
Savo buvusiais pareigūnais EK rūpinsis ir vėliau: kiekvienas 65 metų amžiaus sulaukęs buvęs EK narys kas mėnesį gaus 70% Briuselyje gauto atlyginimo neviršijančią pensiją.
Europos Parlamento narių atlyginimai didės
Visi šiais metais į Europos Parlamentą išrinkti naujieji nariai, nepriklausomai nuo jų atstovaujamos šalies ekonominio išsivystymo lygio, gaus vienodo dydžio atlyginimus - po 7 339 EUR. Tai gera žinia net ir tokių turtingų valstybių kaip Vokietija, Prancūzija, Danija, Švedija europarlamentarams - jų atlygis nuo šiol didės. Ką jau kalbėti apie Lietuvos atstovus, kurie dabar gauna tiek pat, kiek ir jų kolegos Seime - po kiek daugiau nei 9 000 Lt.
Europos Parlamento informacijos centro atstovas Rolandas Pyragis sako, kad atlyginimai keičiasi dėl dar 2005 metais patvirtinto naujo statuto, numatančio, be kita ko, suvienodinti visų EP narių atlygį. „Iki šiol atlyginimai buvo mokami pagal šalies narės parlamentus ir ilgus metus virė diskusijos dėl tą patį darbą dirbančių žmonių atlygio nevienodumo Skirtumai dar labiau išryškėjo į ES įstojus naujosioms, neturtingesnėms šalims", - dėsto atstovas.
Iki šiol už savo šalies europarlamentarų išlaikymą kiekviena valstybė mokėjo pati. Po reformos atlyginimai 736 Parlamento nariams bus mokamas iš bendro ES biudžeto.
ES narėms buvo leista dar 2 kadencijas rinktis - savo atstovams EP mokėti lig šiol buvusius ar suvienodintus atlyginimus. Lietuva pasirinko antrąjį variantą.
Iki dabar tik 4 valstybių - Italijos, Airijos, Austrijos ir Didžiosios Britanijos - europarlamentarams mokami atlyginimai viršijo naująją nustatytą atlyginimų dydį. Todėl galima prognozuoti, kad bendras EP biudžetas nuo naujosios kadencijos išaugs. Juolab kad naujieji EP nariai galės naudotis lygiai tokiomis pat privilegijomis, kaip ir jų pirmtakai: kelionių išlaidų kompensavimu, 279 EUR dienpinigiais dirbant Strasbūre ar Briuselyje, 3 895 EUR išmoka kartą metuose su darbu susijusiai kelionei organizuoti, 3 946 EUR kasmėnesinė išmoka savo atstovybei gimtojoje šalyje išlaikyti, daugiau nei 15 000 EUR išmoka savo biurui EP išlaikyti. Be to, buvusiems EP nariams nuo 63 metų mokama 70% jų buvusio atlyginimo dydžio neviršijanti pensija.