Pirmą kartą rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavusi populisto Geerto
Wilderso kraštutinių dešiniųjų partija „Už laisvę“ (PVV)
gavo 16,9 proc. balsų ir turės keturias vietas, rodo balsavusių rinkėjų
apklausos. Šie duomenys paskelbti suskaičiavus 92,1 proc. balsų.
PVV užėmė antrą vietą ir atsiliko tik nuo ministro pirmininko Jano
Peterio Balkenende Krikščionių demokratų partijos
(CDA), kuri surinko 20 proc. balsų - beveik 5 proc. mažiau nei prieš
penkerius metus vykusiuose rinkimuose. Naujajame Europarlamente CDA turės
penkias vietas.
Olandijoje, kuri yra viena iš Bendrijos steigėjų, rinkėjų aktyvumas buvo
36,6 proc. - 2004 metais jis siekė 39,1 procento, rodo duomenys, gauti po
balsavusių rinkėjų apklausų. Šie duomenys leidžia daryti pirmąsias išvadas
apie rinkėjų balsavimo tendencijas Europos Sąjungoje (ES).
Negalutinių duomenų paskelbimas sulaužė Europoje galiojusias taisykles,
draudžiančias juos skelbti, kol nebaigė balsuoti visos Bendrijos narės, o
tai įvyks tik sekmadienį vakare.
Daugiau nei 375 mln. žmonių turi galimybę balsuoti šiuos rinkimuose,
kurie rengiami Europą apėmus recesijai. Daugumoje iš 27 ES valstybių
rinkimai vyks sekmadienį.
Briuselyje ir kitose Europos sostinėse būgštaujama, kad didžiausi
transnacionaliniai rinkimai istorijoje gali tapti rinkėjų apatijos triumfu.
Be to, nerimaujama, kad rinkėjų, kurie vis dėlto ateis balsuoti,
apsisprendimą lems jų požiūris į nacionalinių vyriausybių darbą, o ne jų
europiniai lūkesčiai.
Šie veiksniai leidžia kraštutinių dešiniųjų euroskeptiškoms bei
kairiosios pakraipos partijoms tikėtis pasinaudojus rinkėjų nepasitenkinimu
esama padėtimi gauti daugiau balsų ir laimėti vietų Europarlamente, kuriame
po šių rinkimų dirbs 736 atstovai. Anksčiau šioje ES institucijoje buvo 785
vietos.
Briuselio laisvojo universiteto Europos studijų institutui vadovaujantis
Mario Telo sakė: „Tokia grėsmė egzistuoja, kaip buvo ir
ketvirtajame dešimtmetyje, skiriasi tik tai, kad kraštutiniai kairieji
neturės tiesioginės politinės įtakos“.
Tačiau ši tendencija „parodys, kad yra gili nacionalinės politikos
krizė“, sakė jis.
„Korupcija, skandalai ir atpirkimo ožių ieškojimas gali įklampinti
Europos demokratijas, todėl jos turės rasti jėgų reaguoti“, - sakė M.Telo.
Didžiosios Britanijos, kurioje ketvirtadienį taip pat vyko vietos
rinkimai, ministras pirmininkas Gordonas Brownas jaučia
ypač didelį spaudimą dėl pastarosiomis savaitėmis šalį krečiančio skandalo,
kilusio paaiškėjus šokiruojantiems faktams, kaip britų parlamentarai švaistė
mokesčių mokėtojų pinigus.
Šis skandalas keliems britų politikams kainavo karjeras ir privertė
atsistatydinti kelis vyriausybės narius.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad pagrindinė opozicinė Konservatorių
partija ir mažesnė opozicinė Liberalų demokratų partija rinkimuose turėtų
aplenkti valdančiuosius leiboristus. Taip pat neatmetama, kad juos aplenkti
gali ir euroskeptiška Didžiosios Britanijos nepriklausomybės partija (Ukip).
ES rinkėjų aktyvumas nuo pirmųjų rinkimų į Europos Parlamentą
1979-aisiais laipsniškai mažėjo nepaisant augančio šios institucijos
vaidmens, kurį ji atlieka priimant, taisant ar atmetant įstatymus, skirtus
visoms Bendrijos narėms.
Apklausos rodo, kad per šiuos rinkimus gali būti pasiektas naujas
politinio pasyvumo rekordas, kuris pralenks pasiektąjį praėjusiuose
rinkimuose, kai į rinkimų apylinkes atėjo tik 45,6 proc. ES piliečių.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy paragino
rinkėjus aktyviai dalyvauti balsavime.
„Visi turi suprasti, kad Europa labai svarbi mūsų kasdieniniam
gyvenimui“, - sakė N.Sarkozy, kuris kiek anksčiau panašų raginimą paskelbė
drauge su Vokietijos kanclere Angela Merkel.
Manoma, kad po šių rinkimų Europos liaudies partijos (krikščionių
demokratų) ir Europos demokratų blokas, vienijantis centro dešinės pakraipos
partijas, ir toliau sudarys didžiausią politinę grupę Europos Parlamente,
nors iš jos nusprendė pasitraukti britų ir čekų konservatoriai.
Prognozuojama, kad ši politinė grupė surinks 35 proc. balsų ir turės 262
vietas.
Paskutinė prieš balsavimą atlikta viešosios nuomonės apklausa
Predict09.eu parodė, kad socialistai turėtų gauti 194 vietas ir likti antra
pagal dydį politine grupe Europarlamente, kuris po šių rinkimų bus labiau
susiskaldęs.
Penktadienį rinkimai vyksta Airijoje ir Čekijoje.
Šeštadienį balsuos Kipras, Latvija, Malta bei Slovakija. Rinkimų
maratonas baigsis sekmadienį, kai savo valią pareikš likusių 19 Bendrijos
valstybių, tarp jų Lietuvos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Ispanijos,
rinkėjai.