B.Obama, kuris šią savaitę buvo giriamas už kalbą, kurioje paskelbė apie
siekį atnaujinti Vakarų šalių santykius su musulmonų pasauliu, buvo
paklaustas apie Prancūzijos nusiteikimą prieš Turkijos narystę Bendrijoje ir
šioje šalyje galiojantį draudimą dėvėti musulmoniškas skareles švietimo
įstaigose.
„Viešai sakiau, jog manau, kad Turkijos narystė ES būtų svarbi“, - JAV
vadovas sakė žurnalistams bendroje spaudos konferencijoje su N.Sarkozy, kuri
buvo surengta prieš sąjungininkų pajėgų išsilaipinimo Prancūzijos šiaurėje
65-ųjų metinių minėjimą.
„Tačiau prezidentas Sarkozy, kaip ES narys, turi kitokį požiūrį, -
aiškino B.Obama. - Na, o JAV tik nori skatinti derybas ir diskusijas,
kuriose Turkija galėtų įsitikinti Prancūzijos, Jungtinių Valstijų ir visos
Europos draugiškumu - ir tokio lygio, jog ji nuspręs turinti galimybę tapti
viso to dalimi.“
„Manau, kad Europa ir Prancūzija turi suvaidinti vaidmenį, kaip ir
Jungtinės Valstijos, pasiunčiant ženklą pasaulio musulmonams, jog mes
sveikiname ir norime jų dalyvavimo pasaulio bendruomenėje, kuri būtų taiki,
klestinti, besivystanti visų žmonių labui“, - pridūrė jis.
N.Sarkozy tvirtino iš principo pritariantis B.Obamai dėl draugystės su
Turkija, tačiau sakė, kad Prancūzija toliau priešinsis Turkijos narystei
Europos Sąjungoje.
„Norime, kad Turkija taptų tiltu tarp Rytų ir Vakarų, - aiškino
Prancūzijos lyderis. - Sakiau prezidentui Obamai, kad Europai labai svarbu
turėti ribas. Aš Europą laikau pasaulio stabilumą (stiprinančia) jėga ir
negaliu leisti, kad ši stabilizuojanti jėga būtų sunaikinta.“
Turkija pradėjo tartis dėl narystės Bendrijoje 2005 metais, taip pat
pradėjo derybas dėl dešimties iš 35 politikos sričių, kurias
kandidatuojančios šalys turi suderinti su ES reikalavimais. Tačiau Turkijos
narystei priešinasi Prancūzija ir Vokietija.
Jeigu derybos būtų sėkmingos, 76 mln. gyventojų turinti Turkija taptų
pirmąja į Bendriją įstojusia didele musulmoniška šalimi. ES nare taip pat
siekia 3,6 mln. gyventojų turinti Albanija.
N.Sarkozy taip pat nepritarė B.Obamos raginimui didžiosioms šalims,
tokioms kaip Prancūzija, atšaukti draudimus musulmonėms dėvėti tradicines
skareles valstybinėse švietimo institucijose ir kai kuriuose
vyriausybiniuose postuose.
„Neprisiimsiu atsakomybės, kaip kitos šalys ketina tai spręsti. Sakau
jums, kad Jungtinių Valstijų esminė nuostata yra ta, jog mes neketiname
nurodinėti žmonėms, ką dėvėti, - sakė B.Obama. - Apskritai, manau, kad
efektyviausiai būdas integruoti žmones - ne mėginti nuslopinti jų
tradicijas, bet atverti jiems galimybes.“
N.Sarkozy pareiškė, kad B.Obamos kalba buvo „nuostabi“ ir kad jis
pritaria būtinybei užbaigti „susidūrimą tarp Rytų ir Vakarų kultūrų“, tačiau
pabrėžė, kad Prancūzija renkasi kitokį kelią.
„Valstybės tarnautojai neturi dėvėti jokių išorinių religijos ženklų -
nesvarbu, ar jie būtų katalikai, žydai, ortodoksai, protestantai ar
musulmonai, - sakė jis. - Antra, merginos gali ryšėti skareles, jeigu šį
sprendimą priima savo noru ir nėra verčiamos šeimos arba aplinkos,“
„Prancūzija - šalis, kur visi gali išpažinti savo įsitikinimais, tačiau
moterys čia labai gerbiamos, kaip ir jų savarankiškumas“, - aiškino
Prancūzijos lyderis.
Musulmoniškų skarelių problema Prancūzijoje yra labai opi, o kelios šios
šalies moterų teisių grupės kritikavo B.Obamos kalbą apie skareles. Viena
feministinė organizacija pavadino ją „smūgiu į veidą“ milijonams moterų“.