Nuo 2006 m. pagrobimų banga Nigerijoje vis auga, o prasidėjus pasaulinei finansinei krizei, pagrobėjai pasidarė mažiau pretenzingi renkantis aukas. Dabar grobiami tiek užsieniečiai naftos kompanijų vadovai, tiek vietinių politikų žmonos bei vaikai, net seneliai kaimuose. Anksčiau pagrobimus vykdydavo organizuotos kariškių ar sukilėlių grupuotės dėl šimtatūkstantinių sumų, dabar šiuo verslu susivilioja bet kuris, siekiantis greitai įsikišti papildomą dolerį į kišenę.
Apytiksliai išpirkos kaina svyruoja nuo 200 iki 200 tūkst. JAV dolerių.
Pagal oficialią statistiką 2006 – 2008 metais pagrobėjai už išpirkas susirinko 100 mln. JAV dolerių, tačiau ne visada informacija pasiekia policiją apie nusikaltėlių ir aukų susitarimus, todėl tikroji suma gali būti gerokai didesnė.
Nigerio Deltos regionui priklausančiose Akwa Ibomo Bayelsos, Kros Riverio, Deltos ir Riverio valstijose įvykdoma daugiausia pagrobimų. Tai nulėmė čia išgaunamos naftos verslas.
Dėl intensyvėjančių užpuolimų, pagrobimų ir vagiamos naftos, perskaičiavus pelno ir nuostolių santykį, užsienio kompanijos pradėjo trauktis iš regiono. 2006 m. per dieną buvo išgaunama 2,6 mln. barelių naftos, o šiandien – jau tik 1,78 mln. barelių.
Šių metų sausio mėnesį kilo tikras ažiotažas, kai po pamaldų buvo pagrobtas katalikų kunigas, buvęs Riverio valstijos visuotinio švietimo pagrindų tarybos narys, daktaras Piusas Kii. O štai gegužės pabaigoje jau suimtas Nsukka miesto (Enugu valstija) ir katalikų kunigas, pagrobęs ir vėliau paprašęs 4 mln. nairų (apie 80 tūkst. litų) išpirkos už vieną savo parapijietę.
Apie įvykį pranešė pagrobtosios moters vyras. Policijai pradėjus tyrimą, išsiaiškinta, jog kunigas – pagrobėjas išsirinko auką neatsitiktinai, moteris buvo jo pusbrolio žmona.
Nigerijos policijos generalinis inspektorius Mike Okiro išplatino pranešimą, jog yra formuojamas specialusis operatyvinis būrys, kuris bus atsakingas už pagrobimų bylas šalyje. Kasmėnesiniame raporte šalies sostinėje Abudžoje M.Okiro pabrėžė, jog grobiami jau net kūdikiai.
Operatyvinis būrys bus formuojamas iš policininkų, apmokytų užsienyje. Tikimasi, kad tarptautinė patirtis bus efektyviai pritaikyta. M.Okiro jau perdavė Nacionalinei Asamblėjai įstatymo projektą, kuriuo siūloma nepaleisti sulaikytų pagrobėjų už užstatą: „Bausmės pagrobėjams yra labai švelnios, todėl nusikaltėliai gali lengvai išsisukti“.
Jis taip pat pasisako už mobiliojo ryšio SIM kortelių registraciją, kuri apsunkintų pagrobėjų darbą. „Pagrobėjai visada derasi telefonu. Pritaikant tarptautinę praktiką ir pradėjus registruoti mobiliojo ryšio SIM korteles, kaip visame pasaulyje, mano manymu, nusikaltimų skaičius tikrai sumažėtų“, - aiškino policijos generalinis inspektorius.
Kai kurių Nigerijos valstijų gubernatoriai nusprendė nelaukti kol M.Okiro reformos pradės veikti ir suskubo įteisinti mirties bausmę pagrobėjams, teigdami kad žiauri situacija reikalauja tokių pat žiaurių sprendimo būdų. Akwa Ibomo ir Imo valstijos paruošė įstatymo projektą, pagal kurį pagrobėjams bus taikoma mirties bausmė, nusikaltimo bendrininkams – 21 metų laisvės atėmimo bausmė, už informacijos slėpimą apie nusikaltimą – 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
Tarptautinė „Amnesty International“ organizacija pasmerkė tokius Nigerijos valstijų gubernatorių veiksmus. „Jeigu bus patvirtintas įstatymo projektas dėl mirties bausmės, tai gali padidinti aukų, liudininkų ir policininkų mirčių skaičių. Neturintis ką prarasti nusikaltėliai labiau linkę žudyti“, - tvirtino „Amnesty International“ tyrėja Nigerijoje Aster van Krrgten. - Mirties bausmė nepadės apsaugoti aukų“.
A. van Kregten žodžius patvirtina statistika. 1970 – 1999 metais Nigerijoje buvo įvykdyta mirties bausmė 2 600 nusikaltėliams, tačiau kriminogeninė situacija dėl to nė kiek nepagerėjo. Panašūs tyrimo rezultatai buvo gauti ir JAV. Žmogžudysčių skaičius yra didesnis tose valstijose, kuriose įteisinta mirties bausmė. Tuo tarpu Kanadoje per 27 metus, kai buvo atsisakyta mirties bausmės, žmogžudysčių skaičius sumažėjo 44 procentais.
„Kada policija paskutinį kartą pagavo kokį pagrobėją, - klausė kalbėdamasis su BBC korespondentu Patrickas Naagbantonas iš Žmogaus teisių tyrimų centro. - Nusikaltėliai turi ryšių su politikais ir teisėsauga, todėl visuomet išsisuka. Kaip mirties bausmė gali išspręsti problemą, jei policija neturi net elementariausių priemonių ištirti nusikaltimų.“.