„Automatiniai pranešimai, išsiųsti iš lėktuvo prieš katastrofą,
rodo, kad autopilotas buvo sugedęs“, - pareiškė biuro ekspertų
grupės vadovas Alainas Bouillardas.
Anot biuro vadovo Paulo-Louiso Arslaniano,
tai reiškia, kad sistema nustojo veikti tam tikru momentu, bet
neleidžia tvirtinti, kad prieš šią laiko atkarpą ji neveikė.
Biuras pažymi, kad dabartiniame tyrimo etape sąryšys tarp
lėktuvo gedimų ir katastrofos nėra akivaizdus.
Ryšys su laineriu, skridusiu iš Rio de Žaneiro į Paryžių,
nutrūko praėjus keturioms valandoms po pakilimo, kai lėktuvas su
228 žmonėmis buvo virš Atlanto.
Arkties tyrinėtojas rusas Arturas
Čilingarovas, pernai nusileidęs į Baikalo ežero dugną, penktadienį pasiūlė
savo pagalbą ieškant į Atlantą nukritusio „Air France" lėktuvo nuolaužų.
„Galiu išskristi aš pats, o mano kolega Vladimiras Gruzdevas, dalyvavęs
nardant Arktyje ir Baikale, taip pat sakė esąs pasirengęs", - sakė
A.Čilingarovas.
Pasak jo, galima būtų panaudoti povandeninius aparatus „Mir-1" ir
„Mir-2", „net jeigu nuolaužos guli 5 tūkst. km gylyje; tai pasiekiama mūsų
aparatams". Būtent šie aparatai buvo panaudoti pernai neriant į giliausio
pasaulyje Baikalo ežero dugną.
Šiuo metu vandenyno zoną, esančią už 1000 km nuo Brazilijos šiaurės rytų
pakrantės, „šukuoja" 12 lėktuvų, trys Brazilijos karinio jūrų laivyno laivai
ir sraigtasparnis, nurodoma Brazliijos pranešime. Į šį regioną plaukia ir
daugiau laivų, skrenda lėktuvų.
Lig šiol laivai nerado nė vienos dingusio lėktuvo nuolaužos, jokių žmonių
kūnų, nors Brazilijos pareigūnai anksčiau minėjo, jog iš paieškos lėktuvų
buvo pastebėta „Air France" nuolaužų.
Lėktuvas „Airbus A330" nukrito naktį iš sekmadienio į pirmadienį,
skrisdamas iš Rio de Žaneiro į Paryžių su 228 žmonėmis.