Rygoje surengtos apklausos duomenimis, už CS balsavo 20 proc., o už PS - 19 proc. rinkėjų.
Už partiją „Žmogaus teisės vieningoje Latvijoje“ balsavo 13 proc., už
Latvijos pirmosios partijos ir „Latvijos kelio“ susivienijimą - 12 proc., o
už „Naująjį laiką“ - 11 proc. rinkėjų.
Pagal apklausos rezultatus, į Europos Parlamentą pateko taip pat Liaudies
partijos (5 proc.) ir „Tėvynei ir Laisvei“ susivienijimo (6 proc.)
atstovai.
Taigi, Europos Parlamente, kur Latvija turi aštuonias deputatų vietas,
dirbs septynių partijų atstovai.
5 proc. slenksčio neįveikė Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (4 proc.),
„Libertas.lv“ (3 proc.), „Visuomenė kitai politikai (2 proc.), Veikimo
partija (1 proc.), „Viskas - Latvijai!“ (1 proc.). Kitos partijos,
dalyvavusios rinkimuose, negavo nė vieno balso.
Latvijos rinkėjų pasirinkimą rinkimuose į
Europos Parlamentą ir savivaldybes lėmė daugiausia partijų programos ir jų
ankstesnis darbas, parodė balsavusiųjų apklausa, kurią surengė agentūra BNS
ir Latvijos televizija. Tačiau 26 proc. respondentų į šį klausimą neatsakė.
30 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad jų pasirinkimą lėmė daugiausia partijų
programos, o 21 proc. - ankstesnė veikla.
13 proc. respondentų pažymėjo, kad visada balsuoja už vieną ir tą pačią
partiją, 10 proc. pasirinkimui turėjo įtakos politinė reklama.
Latvijos ministras pirmininkas Valdis
Dombrovskis mano, kad šeštadienį vykę vietos ir Europos Parlamento rinkimų
rezultatai neturės tiesioginės įtakos vyriausybės stabilumui.
Tai jis pasakė šeštadienio vakarą Latvijos televizijoje.
„Aš manau, kad čia tiesioginės įtakos vyriausybės stabilumui nėra.
Vyriausybei dabar svarbiausi biudžeto pataisų ir valstybės mokumo
užtikrinimo klausimai. Koalicijos stabilumą nulems daugiausia tai, ar bus
pasirengusios partijos įgyvendinti priemones, būtinas valstybės stabilumui
užtikrinti", - sakė premjeras.
Dėl gana didelio rinkėjų aktyvumo Latvija,
palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, gerai atrodys Europos
Parlamento rinkimuose, bet vietos politikams tai rodo, kad žmonės yra
nepatenkinti tuo, kas vyksta šalyje.
Tokią nuomonę agentūrai BNS pareiškė politologas Janis Ikstenas.
Latvijos centrinė rinkimų komisija anksti sekmadienį pranešė, kad
šeštadienį vykusiuose Europos Parlamento ir vietos valdžios rinkimuose
dalyvavo daugiau kaip pusė šalies rinkėjų.
Pagal šiuo metu turimą informaciją, gautą suskaičiavus balsus 790-yje iš
950-ies rinkimų apylinkių, rinkėjų aktyvumas buvo 51,69 procento.
„Aš manau, jog kalbant apie rinkėjų aktyvumą, mes sugrįžtame į ankstesnes
pozicijas - iki 20 valandos mes ėjome maždaug pagal 2001 metų grafiką", -
sakė jis ir pridūrė, kad aktyvumas buvo didesnis nei per 2005 metų
rinkimus.
„Latvija labai gerai atrodys bendrame Europos Sąjungos šalių fone - jose
aktyvumas tikriausiai bus vidutiniškai 30-40 proc.", - nurodė J.Ikstenas.
Tačiau vietos politikams, jo nuomone, didelis rinkėjų aktyvumas rodo
gyventojų norą pareikšti savo poziciją dėl to, kas vyksta šalyje, dėl ko
žmonės, matyt, nelabai patenkinti.
„Šis didelis aktyvumas vis dėlto rodo, jog iš tikrųjų ne viskas gerai, ir
jog žmonės nori duoti politikams signalą", - pabrėžė politologas.
Pagrindinis teigiamas dabartinių rinkimų
Latvijoje dalykas yra tai, kad daugiau nebematyti aiškios etninės
poliarizacijos, pažymėjo agentūrai BNS politologas Michailas Rodinas,
komentuodamas Latvijos rinkėjų aktyvumą per šeštadienį įvykusius
savivaldybių ir Europos Parlamento rinkimus.
„50 proc. - nemažai, Europos Sąjungoje tai gana didelis aktyvumas, -
pabrėžė jis. - Nebebuvo matyti vadinamojo etninio mobilumo, o tai reškia,
kad pas mus jau nebėra griežto pasidalijimo į dvi bendruomenes (...) Žinoma,
yra etninis veiksnys, bet dabar mes matome visuomenės susitelkimą", - sakė
jis.
Politologo nuomone, tai paaiškinama socialinėmis problemomis ir
ekonominiais sunkumais, kuriuos patiria dabar visi visų etninių grupių
gyventojai, nes tai svarbiausias klausimas.
„Žmonėms reikia surasti šių problemų sprendimus. Žmonės stengiasi eiti
drauge... Dirbantys žmonės pradeda mąstyti. Tai tik reiškia, kad pas mus -
ne chaotiškas, iracionalus elektoratas. Žmonės balsuoja, nekalbėdami dabar
apie rezultatus. Svarbiausias dabar - politinės motyvacijos klausimas.
Balsuojama už tuos lyderius, kurie gali efektyviai spręsti socialines ir
ekonomines problemas", - sakė M.Rodinas.
Būtent socialiniais sunkumais ir bloga ekonomine padėtimi jis aiškina
didelį rinkėjų aktyvumą neturtingiausiame krašte - Latgaloje, kur jis visą
dieną buvo didžiausias šalyje.
„Latgaloje žmonės labiausiai aktyvūs todėl, kad ten sunkiausia. Jie nori
pakeisti padėtį", - aiškino politologas ir pridūrė, kad „tikisi radikalumo
padidėjimo Latgaloje", netgi įvykių, sausio 13 dieną Rygą nusiaubusias
riaušes.
Rinkimų kampanija, jo nuomone, buvo įdomi. Drauge jis pripažino, kad
rinkimų pažadai buvo „gana egzotiški".
„Visi kiti, išskyrus Ainarą Šleserį, neturėjo vadinamojo elektorato šou.
Rygos meras, žinoma, bus jis, ir ten bus įdomi koalicija su kairiosiomis
jėgomis", - mano M.Rodinas.
Jo prognozėmis, konfliktas tarp Rygos dūmos ir vyriausybės kils bet
kuriuo atveju, nes pastaroji nori reguliuoti sostinės savivaldybės
biudžetą.
CRK paskelbs pirminius rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus sekmadienį
vakare.