Balsavusiųjų apklausų rezultatai rodo, kad dešinieji gauna
daugiau balsų nei kairieji Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir
Belgijoje. Tuo tarpu apylygė kova vyksta Britanijoje, Ispanijoje ir
keliose mažesnėse Europos šalyse.
Per praėjusias tris dienas EP rinkimai įvyko Didžiojoje
Britanijoje, Nyderlanduose ir dar penkiose Europos Sąjungos (ES)
valstybėse narėse. Likusios ES šalys savo EP narius renka
sekmadienį.
Austrijoje suskaičiuoti jau beveik visi balsai. Didele persvara
pirmauja dešinieji. Tuo tarpu socialdemokratai - didžiausia partija
šalies koalicinėje vyriausybėje - neteko rinkėjų palaikymo. Be to,
dešiniųjų antiislamiškų pažiūrų Laisvės partija susilaukė daugiau
nei dvigubai didesnio palaikymo nei 2004 metų. Preliminariais
duomenimis, Laisvės partija surinko 13 proc. balsų.
Vokietijos ARD televizijos
atliktos balsavusiųjų apklausos rezultatai rodo, kad Vokietijos
kanclerės Angelos Merkel vadovaujama Krikščionių
demokratų partija (CDU) ir jos seserinė partija Bavarijoje -
Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) - 2009 metų Europos Parlamento
(EP) rinkimuose gavo daugiausia - 38,5 proc. - rinkėjų balsų.
Palyginimui, 2004 metų EP rinkimuose A.Merkel partija surinko
44,5 proc. balsų.
Vokietijos socialdemokratų (SPD) populiarumas taip pat sumažėjo
nuo 21,5 proc. 2004 metais iki 21 proc.
Ekspertų teigimu, A.Merkel šiuose rinkimuose nesugebėjo
mobilizuoti savo tradicinių rinkėjų, kuriems nedaro įspūdžio tai,
kaip Vokietijos vyriausybė kovoja su ekonomine krize. Kai kurie A.Merkel rėmėjai taip pat nepatenkinti dėl nuolaidų, kurių kanclerė padarė socialdemokratams, kad išliktų valdžioje.
Sekmadienį EP rinkimai vyko Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje, Danijoje, Ispanijoje, Estijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Lietuvoje,
Liuksemburge, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje ir
Švedijoje.
Vienuolika Europos Sąjungos valstybių narių, įskaitant Airiją,
Didžiąją Britaniją ir Nyderlandus, jau išsirinko savo EP narius. Nyderlanduose, kur Europos Parlamento (EP) rinkimai vyko birželio 4 d., suskaičiuota jau
daugiau nei 92 proc. rinkėjų balsų. Preliminarūs rezultatai rodo,
kad rinkimus laimėjo valdantieji krikščionys demokratai, praneša
BBC.
Rezultatai taip pat parodė, kad į EP pateko ir ultradešiniųjų
pažiūrų politiko Geerto Wilderso vadovaujama Laisvės
partija (PVV). Ši partija Parlamente iki šiol nebuvo atstovaujama.
PVV gali surinkti 16,9 proc. balsų.
Paminėtina, kad G. Vildersas laukia teismo dėl antiislamiškų pasisakymų. Šis politikas pernai sukūrė filmą, kuriame islamas vadinamas „laisvės priešu", o Koranas lyginamas su Adolfo Hitlerio knyga „Mano kova" („Mein Kampf").
G.Wilderso teigimu, jo partija gaus keturis iš 25 Nyderlandų
mandatų Europos Parlamente.
Remiantis preliminariais rezultatais, po tris EP mandatus gaus
ir dvi Nyderlandų proeuropietiškos partijos - socialliberalai bei
žalieji.
Remiantis preliminariais neoficialiais duomenimis, Slovakijoje įvykusiuose
Europos Parlamento (EP) rinkimuose ministro pirmininko Roberto Fico vadovaujama partija „Smer" surinko daugiau nei 32 proc. rinkėjų balsų. Partija EP turės penkis mandatus, praneša
„Flash News".
Partijos „Smer" vicepirmininkas Pavolas Paška jau
pareiškė, kad „Smer" užtikrintai laimėjo EP rinkimuose.
„Visi mūsų rėmėjai, o taip pat politiniai apžvalgininkai,
remdamiesi preliminariais duomenimis, skelbia, kad „Smer" laimėjo",
- sakė P. Paška.
Remiantis neoficialiais duomenimis, rinkėjų aktyvumas 2009 metų
EP rinkimuose Slovakijoje siekė 19 proc. Tai gali būti vienas iš
mažiausių rodiklių Europos Sąjungoje.
Prancūzijoje daugiausia rinkėjų balsų gaus prezidento Nicolas Sarkozy vadovaujama konservatorių partija UMP.
Antri greičiausiai bus socialistai.
Italijoje, kaip rodo visuomenės apklausų rezultatai, EP
rinkimuose laimės šalies ministro pirmininko Silvio Berlusconi vadovaujama partija „Laisvės tauta“, nuo kurios
pagal populiarumą žymiai atsilieka kairieji.
Didžiojoje Britanijoje, kaip manoma, skaudų smūgį EP rinkimų
rezultatai suduos šalies ministro pirmininko Gordono
Browno vadovaujamiems leiboristams.
Tuo tarpu kai kuriose Europos šalyse, įskaitant Graikiją ir
Portugaliją, kaip rodo visuomenės apklausų rezultatai, EP
rinkimuose daugiausia balsų surinks kairieji.
Ispanijoje, kur nedarbas siekia 17,4 proc., arši kova kils tarp
valdančiųjų socialistų bei dešiniųjų pažiūrų opozicijos.
Lenkijoje maždaug pusę EP mandatų turėtų atitekti Pilietinės
platformos partijai. Likę mandatai atiteks dešiniųjų pažiūrų
partijai „Teisė ir teisingumas“.
Vengrijoje, kur valdančioji Socialistų partija didina mokesčius
ir mažina išlaidas socialinėms programoms, mažiausiai 15 iš 22 EP
mandatų laimės centro dešiniųjų partija „Fidesz“. Ultradešiniųjų
pažiūrų partija „Jobbik“, kaltinama rasizmu ir antisemitizmu,
turėtų laimėti vieną ar du mandatus.
Švedijoje didele persvara EP rinkimuose laimės Žaliųjų partija.
Rinkimuose dalyvaujanti Piratų partija turėtų gauti vieną ar du
mandatus.