Europos rinkėjai nubaudė kairiuosius (nuotraukos)

Europos kairiosios pakraipos politinės jėgos nesugebėjo paversti politiniu kapitalu plačiai paplitusio visuomenės nerimo dėl recesijos ir atvėrė kelią sustiprinti savo pozicijas euroskeptiškoms partijoms, bei kraštutinių dešiniųjų partijoms, pasisakančioms prieš imigrantus.

Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje valdžioje esančios socialistų partijos buvo nubaustos rinkėjų, o kitos kairiosios pakraipos partijos, kurios yra opozicijoje Vokietijoje bei Prancūzijoje, patyrė nemenkų politinių nuostolių.

Centro dešinės pakraipos Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų (EPP-ED) blokas laimėjo 267 vietas ir toliau bus didžiausia politinė grupė Europos Parlamente, kuriame iš viso dirbs 736 europarlamentarai.

Remiantis oficialiais duomenimis, socialistai liko antri ir turės 159 vietas. Anksčiau jie turėjo 215 vietų. Manoma, kad prie Socialistų politinės grupės Europarlamente prisijungs apie 20 Italijos kairiosios pakraipos Demokratų partijos narių.

EPP-ED turės 21 vieta mažiau nei ankstesniame Europos Parlamente, kuriame iš viso dirbo 785 įstatymų leidėjai. Britų ir čekų konservatorių pasitraukimas iš šios politinės grupės nesutrukdė jai sėkmingai pasirodyti rinkimuose.

Trečiąją vietą rinkimuose užėmė Liberalų ir demokratų aljansas, kuris laimėjo 81 vietą. Žalieji liko ketvirti, gavę 51 vietą. Ankstesniame Europos Parlamente, kuris yra vienintelė tiesiogiai renkama Europos Sąjungos (ES) institucija, žalieji turėjo 43 vietas.

Maždaug 388 mln. žmonių turėjo galimybę pareikšti savo valią didžiausiuose transnacionaliniuose rinkimuose istorijoje, kurie vyko keturias dienas.

Rinkėjo aktyvumas siekė 43,55 procento. Prieš ketverius metus prie balsadėžių atėjo 45,5 proc. Europos rinkėjų.

Pirmą kartą savo atstovus Europos Parlamente turės kraštutinių dešiniųjų Britų nacionalinė partija (BNP), kuri laimėjo dvi vietas.

Nyderlandų populisto Geerto Wilderso, kuris pagarsėjo žodinėmis atakomis prieš musulmonus, kraštutinių dešiniųjų partija „Už laisvę“ (PVV) rinkimuose užėmė antrą vietą, surinkusi 17 proc. balsų.

„Rinkėjų aktyvumas palyginti su 2004-ųjų rinkimais rodo, kad dabar ne metas nusiraminti“, - sakė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, ragindamas nacionalines vyriausybes imtis aktyvesnio vaidmens ES.

„Tai liūdnas vakaras visai Europos socialdemokratijai. Mes labai nusivylę, mums tai vakaras, paženklintas kartėlio“, - sakė Socialistų politinės grupės Europarlamente vadovas vokietis Martinas Schulzas.

Pirmieji duomenys iš Didžiosios Britanijos parodė, kad ministro pirmininko Gordono Browno Leiboristų partijos laukia skaudus pralaimėjimas, kuris suduos naują smūgį premjero autoritetui po savaitę trukusių politinių neramumų.

Vokietijoje kanclerės Angelos Merkel konservatoriai sutriuškino centro kairės pakraipos politinius varžovus ir iškovojo įtikinamą pergalę šiuose rinkimuose, kurie buvo laikomi savotiška generaline repeticija prieš rugsėjį numatytus visuotinius rinkimus.

Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy centro dešiniųjų Sąjunga už liaudies judėjimą (Union pour un Mouvement Populaire, UMP) nesunkiai įveikė opozicijoje esančius socialistus, surinkusi 28 proc. balsų. Socialistai ir žalieji gavo maždaug po 16 proc. balsų.

Skandalų krečiamo Italijos premjero Silvio Berlusconi centro dešiniųjų partija užėmė pirmąją vietą, surinkusi 35,6 proc. balsų, nors pats vyriausybės vadovas tikėjosi gauti 40 proc. balsų.

Ispanijoje opozicijoje esantys konservatoriai sutriuškino valdančiuosius socialistus - opozicinė Liaudies partija laimėjo 42,23 proc. balsų, o ministro pirmininko Jose Luiso Rodriguezo Zapatero partija gavo 38,51 proc. balsų.

Portugalijos vyriausybės vadovo Jose Socrateso Socialistų partija taip pat patyrė netikėtą nesėkmę, kai ją įveikė dešiniosios pakraipos socialdemokratai.

Austrijoje itin gerai pasirodė euroskeptikų stovyklos lyderio Hanso Peterio Martino sąrašas, o valdantiesiems socialdemokratams tai buvo nesėkmingiausi rinkimai istorijoje, rodo oficialūs rezultatai.

Suomijos nacionalistinė euroskeptiška partija „Tikrieji suomiai“ per šį balsavimą taip pat sulaukė didesnio rinkėjų palankumo ir gavo apie 10 proc. balsų, rodo preliminarūs duomenys.

Airijoje, kurioje rinkimai vyko penktadienį, valdančioji ministro pirmininko Briano Coweno centristinė partija „Fianna Fail“ pralaimėjo opozicinei partijai „Fine Gael“.

Graikijoje valdantieji konservatoriai atsiliko nuo opozicijoje esančių socialistų ir patyrė pirmąjį per penkerius metus pralaimėjimą rinkimuose, kuriuose balsavo rekordiškai mažai rinkėjų.

Bulgarijoje rinkimus aptemdė kaltinimai dėl balsų pirkimo, dėl kurio buvo sulaikyti trys žmonės.

Centro dešiniųjų politinių jėgų pergalė sustiprino J.M.Barroso galimybes būti paskirtam antrą kadenciją vadovauti Europos Komisijai, kai lapkritį baigsis dabartinis jo mandatas.

Estijoje Europos Parlamento rinkimus laimėjo didžiausia opozicinė partija

Estijoje sekmadienį įvykusius Europos rinkimus laimėjo didžiausia opozicinė jėga - Centro partija, kuri Europos Parlamente turės dvi vietas, pranešė šios valstybės rinkimų komisija.

Premjero Andraus Ansipo Reformų partija gavo vieną iš šešių Estijai Europos Parlamente skirtų vietų. Vieną vietą gavo ir kita valdančiojoje koalicijoje esanti partija - centro dešiniųjų Tėvynės ir „Res Publica“ sąjunga.

Vieną vietą taip pat turės Socialdemokratų partija; į Europarlamentą pateks ir vienas iš šešių nepriklausomų kandidatų - Indrekas Tarandas.

Koks buvo Estijos, kurioje gyvena 1,3 mln. žmonių, rinkėjų aktyvumas, anksti pirmadienį dar nebuvo paskelbta.

Latvijoje Europos Parlamento rinkimus laimėjo dešiniosios pakraipos partija

Sunkią krizę išgyvenančioje Latvijoje Europos Parlamento rinkimus laimėjo dešiniosios pakraipos Piliečių sąjunga, kuri gavo 24,32 proc. balsų, rodo preliminarūs rezultatai, kuriuos sekmadienį paskelbė centrinė rinkimų komisija.

Piliečių sąjunga, kurią pernai įkūrė buvusi eurokomisarė Sandra Kalnietė, į vyriausybę atėjo tik kovo mėnesį, kai dėl ekonominės krizės ir gatvių protestų žlugus I.Guodmanio vyriausybei buvo suformuota nauja Valdžio Dombrovskio vadovaujama koalicija.

Centro kairės politinių partijų susivienijimas Santarvės centras (SC), kurio pagrindiniai rinkėjai yra rusakalbiai šalies piliečiai, su 19,53 proc. balsų liko antroje vietoje.

Latvija, kurioje gyvena 2,3 mln. žmonių ir kuri į Europos Sąjungą (ES) įstojo 2004 metais, turi aštuonias vietas Europos Parlamente.

Europos rinkimai šioje šalyje vyko šeštadienį, drauge su vietos valdžios rinkimais, o rinkėjų aktyvumas buvo 53 procentai.

Dvi iš penkių centro dešiniųjų valdančiosios koalicijos, kuriai vadovauja premjeras V.Dombrovskis, partijų negavo jokių vietų Europarlamente.

Be Piliečių sąjungos, kuri dirba dabartinėje vyriausybėje, V.Dombrovskio „Naujojo laiko“ partija gavo 6,66 proc. balsų, o nacionalistų „Tėvynei ir Laisvei“ ir Judėjimo už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę susivienijimas - 7,46 proc. balsų.

Prognozuojama, kad Latvijos ekonomika šiais metais smuks 18 procentų. Be to, ši Baltijos valstybė kovoja su didžiausia recesija visoje 27 šalis vienijančioje ES.

Lenkija: rinkimuose į EP tvirtai pirmauja Piliečių platforma

Duomenys iš 98,9 procento rinkimų apylinkių, kuriuos pirmadienio rytą paskelbė Lenkijos rinkimų komisija, rodo, kad Europos Parlamento rinkimuose Piliečių platforma iškovojo 44,39 procento balsų, Teisė ir teisingumas - 27,41 procento, Kairiųjų demokratų sąjunga-Darbo sąjunga - 12,33 procento, Lenkijos valstiečių sąjunga - 7,03 procento balsų.

Rinkėjų aktyvumas sudarė 24,55 procento.

Jeigu mandatai partijoms būtų skirstomi remiantis šiais duomenimis, Piliečių platforma turėtų Europos Parlamente 25 vietas, Teisė ir teisingumas - 15, Kairiųjų demokratų sąjunga-Darbo sąjunga - 7, o Lenkijos valstiečių sąjunga - 3 vietas.