Po birželio pradžioje Europos Sąjungoje (ES) vykusių rinkimų paaiškėjo,
kad šiai frakcijai, surinkusiai 36 proc. balsų, turėtų atitekti 265 vietos,
pranešė EP spaudos tarnyba.
Socialistų frakcija Europos Parlamente (PES) su numatomais 162 mandatais
turėtų išlikti antroji pagal dydį, tačiau ji sumažės - kadenciją
baigiančiame EP socialistai turėjo 215 vietų.
Trečiąją vietą išlaikys Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija
(ALDE), kuri taip pat šiek tiek sumenks. Jai priklausys 80 mandatų.
Savo pozicijas pavyko sustiprinti žaliesiems - Žaliųjų frakcija/Europos
laisvasis aljansas (GREENS/ EFA) turės 51 mandatą. Kadenciją baigiančiame EP
žalieji užėmė 43 vietas.
Šiek tiek sumažės Sąjungos už tautų Europą frakcija (UEN) - jai liks 35
vietos.
Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija/Šiaurės šalių žalieji
kairieji (GUE/NGL) šiek tiek sumenks ir turės 33 mandatus,
Nepriklausomybės/demokratijos frakcija (IND/ DEM) - 19 vietų.
Išvardintoms frakcijoms nepriklausančiųjų padaugės daugiau nei tris
kartus - jų bus 91.
Nuo 2009 metų liepos į kiekvienos frakcijos sudėtį turi būti įtraukti
atstovai bent iš septynių valstybių narių. Minimalus narių skaičius, kurio
reikia frakcijai sudaryti, yra 25.
Anot pranešimo, tikslesnė frakcijų sudėtis paaiškės iki pirmosios naujos
sudėties EP plenarinės sesijos, kuri numatyta liepos 14-16 dienomis
Strasbūre.
Europos Parlamente iš viso dirbs 736 europarlamentarai.
Negalutiniais duomenimis, rinkėjų aktyvumas visose 27 ES šalyse EP
rinkimuose buvo itin žemas ir nesiekė 43 proc.